VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė Edita Mongirdaitė pasakoja, kad Kėdainių senamiestis – tai muziejus po atviru dangumi, pasakojantis turtingą miesto ir Lietuvos istoriją.
„Čia nėra butaforijos – nuo pamatų iki didingų pastatų tik tai, kas tikra ir nesumeluota, kas pasiekė mūsų laikus iš praėjusių amžių ir patvirtina Kėdainių kaip laisvo, atviro ir europietiško miesto vardą. Todėl apsilankymas Kėdainių senamiestyje suteiks nepakartojamą istorinę patirtį. Patirsite gerų emocijų besigrožėdami senamiesčiu, atgaivinsite ir praturtinsite Lietuvos istorijos žinias“, – teigia E. Mongirdaitė.
Nuvykę į Kėdainius, pateksite į vieną iš garsiosios Radvilų giminės centrų. Tad nusiteikite išgirsti pasakojimų apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį.
Besidomintys istorija atras įdomybių Kėdainių krašto muziejuje, čia saugoma didelė kolekcija žymiausio lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio kryžių, didinga renesanso stiliaus Evangelikų reformatų bažnyčia ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, kur saugomi autentiški XVII a. renesanso-baroko stiliaus sarkofagai. Išlikęs gausus žydų paveldas: net trys buvę sinagogų pastatai, vienoje iš jų įsikūręs Daugiakultūris centras, veika žydų istorijos ir holokausto ekspozicija. Vargu, ar be Vilniaus ir Kauno kuriame kitame mieste atrasite tokią autentiškos architektūros įvairovę.
Taigi, atvykę į Kėdainius nepraleiskite progos apsilankyti šiuose lankomuose objektuose:
Evangelikų reformatų bažnyčia ir Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus
Renesanso stiliaus Evangelikų reformatų bažnyčią 1631 m. fundavo Kristupas II Radvila, o užbaigė statyti jo sūnus Jonušas XI Radvila 1652 m. Mūsų laikus ji pasiekė beveik nepasikeitusi. Joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose – ąžuolo paneliai, sukurti Nyderlandų manierizmo stiliumi, įspūdingas sietynas. Tai viena seniausių ir didžiausių protestantų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus – 2001 m. atkurta ir sutvarkyta 17 amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė. Tai vienintelė atkurta LDK protestantų didikų kapavietė Lietuvoje, prieinama lankytojams.
Istorinės turgaus aikštės
17 amžiaus viduryje Kėdainiai buvo įvairių tautybių ir religinių konfesijų miestas. Čia apsigyveno vokiečiai evangelikai liuteronai, žydai, įsikūrė rusų stačiatikiai. Centrinėje miesto dalyje, prie pagrindinės Didžiosios pilies gatvės ir Didžiosios rinkos turgavietės, gyveno škotai. Katalikai nuo seno gyveno kairiojoje miesto pusėje, aplink Šv. Jurgio bažnyčią. Skirtingas religijas išpažįstančios bendruomenės turėjo savo prekybines aikštes. Keturios turgavietės išlikusios iki šiol. Tai – Senosios Rinkos, Didžiosios Rinkos, Knypavos Rinkos ir Janušavos Rinkos aikštės.
Kėdainių sinagogos
Kėdainių Senosios Rinkos aikštėje iki šių dienų išliko dvi sinagogos – vasarinė (18 a.) ir žieminė (1837 m.).
Pastatų komplekso architektūroje susipina baroko, klasicizmo stiliaus bruožai bei puošybos elementai. Abi šventovės restauruotos, vasarinėje sinagogoje dabar įsikūrusi Kėdainių dailės mokykla, žieminėje sinagogoje – Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras, vyksta koncertai, veikia Kėdainių žydų bendruomenei skirta ekspozicija.
Minaretas
Minaretą apie 1880 m. pastatė rusų generolas E. Totlebenas, jį gaubia įvairios legendos. Sklido gandai, kad grafas turėjo turkę mylimąją, kuriai Kėdainių parke ir pastatė minaretą. Greičiausiai statinys buvo pastatytas kaip parko dekoracija ir sėkmingoms kovoms prieš turkus atminti. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas. Minareto aukštis – 28 metrai.
