.jpg)
Po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių pasaulio žiniasklaidos, analitikų ir paprastų žmonių nuolatinio dėmesio centre esančią tarptautinio terorizmo temą vis labiau užgula spėlionių ir stereotipų sluoksnis. Objektyvi informacija ir įtikinantys argumentai neatsiejamai susipynė su “civilizacijų karo” įžvalgomis ir sąmokslo teorijomis.
Stengiantis suvokti šį procesą kol kas aišku tik viena: besitęsiančio karo prieš terorizmą baigties kol kas neįmanoma nuspėti, o bet kokia patikima informacija yra aukso vertės. Vienas naujausių tokios informacijos šaltinių yra neseniai Vakaruose leidyklos “IB Tauris” anglų kalba išleista britų autoriaus Jasono Burke’o (Džeisono Barko) išsami studija apie “Al Qaeda” organizaciją, kurios pavadinimas virto šiuolaikinio terorizmo sinonimu.
“Al Qaeda: besidriekiantis teroro šešėlis” (“Al-Qaeda: Casting a shadow of terror”) pavadintą knygą garsus britų rašytojas ir istorikas Williamas Dalrymple’is dienraščio “The Guardian” puslapiuose įvertino kaip “patikimiausią ir įžvalgiausią iki šiol išleistą vadovą apie karingojo islamo atsiradimą, jo keliamą grėsmę ir geriausią kovos su juo būdą”.
Didžiosios Britanijos leidinio “The Observer” vyriausiasis korespondentas Jasonas Burke’as Vakaruose yra itin autoritetingas Viduriniųjų Rytų ir islamiškojo radikalizmo žinovas, daug laiko praleidęs šio regiono šalyse, ypač Pakistane, Afganistane, o prieš dešimtmetį buvo įstojęs į su Saddamo Husseino režimu kovojančių kurdų “pešmerga” partizanų gretas Šiaurės Irake.
Remdamasis ilgamete patirtimi, savo pokalbiais su daugybę islamo aktyvistų ir kovotojų bei šimtais dokumentų, savo knygoje nagrinėdamas “Al Qaeda” fenomeną Jasonas Burke’as atskleidžia kur kas platesnio nei ši grupuotė islamiškojo radikalizmo judėjimo prigimtį, kurios pernelyg dažnai klaidingas suvokimas Vakarams trukdo veiksmingiau kovoti su grėsmingiausiu šiuolaikiniu politiniu reiškiniu.
Rytoj “Omni Laikas” savo skaitytojams pateiks knygos “Al-Qaeda: Casting a shadow of terror” ištrauką. Ta proga “Omni Laiko” korespondentas Rimas Zakarevičius internetu susisiekė su knygos autoriumi ir pateikė jam keletą klausimų.
Kaip apibūdintumėte dabartinę JAV vadovaujamo karo su terorizmu situaciją praėjus dvejiems metams po rugsėjo 11-osios atakų?
Nuo 1996 iki 2001 m. Osama bin Ladenas buvo pajėgus Afganistane sutelkti daug iš esmės skirtingų šiuolaikinio islamiškojo karingumo atšakų. Po JAV karinio smūgio Afganistanui 2001 m. rudenį ta centralizuojanti sutelktis išnyko ir grįžta prie situacijos, kai vietinės grupuotės ir kovotojai daugiausiai veikia autonomiškai. Dabartinė situacija nuo buvusiosios praeito dešimtmečio viduryje skiriasi dviem pagrindiniais dalykais. Visų pirma vietinės reikšmės klausimai dabar labiau susiliejo su tarptautiniais reikalais. Antra, pasaulis yra daug radikalesnis, nei buvo prieš dvejus metus.
Savo ką tik pasirodžiusioje knygoje “Al-Qaeda: Casting a shadow of terror” jūs siekiate atsakyti į esminį klausimą - “kas yra “Al Qaeda?”. Tad kokį atsakymą pateikiate?
Manau, kad sąvoką “Al Qaeda” galima vartoti dviem atvejais. Pirma - apibūdinant apie bin Ladeną Afganistane susibūrusią ir šiuo metu daugiausiai išsklaidytą grupuotę. Antra - kalbant apie religinę-politinę ideologiją, kuri dabar daugeliu esminių elementų yra bendra įvairioms karingoms grupuotėms visame pasaulyje.
Vakarų pasaulyje “Al Qaeda” pavadinimas virto etikete, klaidinamai taikoma visam plačiam šiuolaikiniam islamiško terorizmo judėjimui. Kaip ir kodėl taip atsitiko?
Yra sunkumų su apibrėžimu. Taip jau yra, kad “Al Qaeda” labiau įsivaizduojama kaip tvirtai suvienyta teroristinė organizacija su vadovu, padaliniais ir operacijų vykdytojais, o ne kaip judėjimas ir ideologija. Problema ta, kad į įvairias grupuotes, kurios visos turi savo vietines šaknis ir yra platesnio judėjimo dalis, žiūrima kaip į griežtai suvienytos organizacijos dalį. Manoma, kad jas “įkūrė” ir joms vadovavo bin Ladenas. Taip nėra. Manau, tai patogu žurnalistams, kurie turi rašyti glaustai ir kuriems reikalingos sensacingos antraštės, o tai pasitarnauja politikų bei saugumo tarnybų tikslams, kurios nori dažnai pagrįstas nuoskaudas turintiems vietiniams judėjimas priklijuoti kokio nors tarptautinio teroristų sąmokslo dalies etiketę.
Kodėl bin Ladenas pradžioje neigė savo dalyvavimą rengiant rugsėjo 11-osios išpuolius prieš Ameriką?
Nemanau, kad jis faktiškai tai neigė. Paprasčiausiai jis neprisiėmė atsakomybės. Bin Ladenas atakas priskyrė tiems musulmonams, kurie, pasak jo, sukilo savo valia ir veikė vadovaudamiesi savo religine pareiga. Tai sąmoningas jo paties vaidmens sumenkinimas.
Žinoma, kad yra buvę pasikėsinimų į bin Ladeno gyvybę, kuriuos, amerikiečių piniginio atlygio paskatinti, organizavo jo aplinkos žmonės dar prieš rugsėjo 11-ąją. Kiek tokių pasikėsinimų, jūsų duomenimis, yra įvykę ir kodėl visi jie buvo nesėkmingi?
Žinau tik apie keletą tokių pasikėsinimų, visi jie buvo finansuojami iš Saudo Arabijos. Jie nepavyko, kadangi bin Ladeno apsauga yra ypač gera ir įsiskverbti į tokias fanatiškas politines-religines grupuotes kaip jo yra labai sudėtinga.
Manoma, kad bin Ladeno sugavimas galėtų pabloginti situaciją, kadangi tai suskaldytų “Al Qaed?” į atskiras dalis, taip pat jis taptų didžiausiu kankiniu tarp islamiškų ekstremistų ir tai sukeltų naują teroro aktų bangą. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
Jo, kaip kankinio, simbolinė vertė būtų naudinga daugeliui kovojančių vadų. “Al Qaeda” jau subyrėjo, tiesą sakant, ji niekuomet nebuvo labai vienalytė, taigi tai jau yra įvykę.
Jei G. W. Busho administracija turėtų galimybę pasirinkti, ką paimti nelaisvėn: Saddamą Husseiną ar bin Ladeną, kurį, jūsų manymu, pasirinktų šiuo metu?
Saddamas Husseinas būtų geriausias variantas. Bin Ladeno vaidmuo šiuolaikiniame islamiškame karingume yra daugiau simbolinis. Jungtinės Valstijos aiškiai ir primygtinai siekia sugauti Saddamą ir kurti taiką Irake.
Kokį poveikį rugsėjo 11-oji turėjo islamo pasauliui?
Bin Ladenas panaudojo atakas kaip propagandą veiksmais. Jų idėjinis turinys buvo nukreiptas į musulmoniškąjį pasaulį. Jo tikslas yra radikalizuoti bei mobilizuoti musulmonus ir patraukti savo pusėn kiek nors jų iš didžiulio skaičiaus tų, kurie iki šiol atmetė jo ekstremizmą. Tik tuomet jo tikslai gali būti pasiekti. Musulmoniškasis pasaulis šiuo metu yra radikalesnis ir mobilizuotesnis, nei buvo prieš keletą metų. Šioje srityje bin Ladenas laimi, o karas su terorizmu patyria nesėkmę.
