Dviguba žmogžudystė Kaune, sprogimas Vilniaus senamiestyje - karščiausi pastarųjų savaičių įvykiai, po kurių teisėsaugininkai ėmėsi vykdyti ekstremalioms situacijoms sukurtus planus. "Sulaikymas", "Skydas", "Vėtra", "Pinigai", "Žaibas" - tik nedaugelis tokių slaptų priemonių. LŽ aiškinosi, ką visuomenė turėtų žinoti išgirdusi mįslingus jų pavadinimus.
Planus, kaip reaguoti į išskirtines situacijas, turi beveik visos teisėsaugos ir specialiosios tarnybos. Daugelį priemonių tuo pačiu metu gali vykdyti kelios institucijos. Visi planai pažymėti slaptumo grifu, nes jų atskleidimas padėtų nusikaltėliams įgyvendinti savo užmačias. LŽ domėjosi, kokie atvejai paprastai priverčia teisėsaugą imtis specialiųjų planų.
Sostinės policijos Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) viršininkas Saulius Kazlauskas LŽ pasakojo, kad esama 6-7 pagrindinių planų. Lietuvoje dažniausiai vykdomas planas "Skydas".
"Jo paskirtis - reaguoti į pranešimus apie aptiktus sprogstamuosius užtaisus, neaiškios kilmės medžiagas. Tokiais atvejais darbo imasi kariškiai, "Aro" ir policijos pareigūnai. Svarbiausias jų tikslas - apsaugoti žmones", - kalbėjo S.Kazlauskas. Planas "Skydas", pavyzdžiui, taikytas prieš kelias savaites Vilniaus senamiestyje įsikūrusioje Socialdemokratų partijos būstinėje nugriaudėjus sprogimui.
"Vėtra" tramdė "Vėtrą"
Masiniams neramumams malšinti ir viešajai tvarkai atkurti parengtas planas "Vėtra". Jo buvo imtasi per sausio 16-osios įvykius prie Seimo ir 2007 metais tramdant futbolo aistruolius sostinės klubo "Vėtra" stadione. Vykdydama šį planą policija gali panaudoti specialiąsias priemones - dujas, gumines kulkas.
"Lietuva neturi vandens patrankos, kuri padėtų spręsti daugybę problemų. Vanduo - tai ne guminė kulka. Prisiminkime sausio 16-osios įvykius prie Seimo rūmų. Jei agresyvūs riaušininkai būtų buvę "palaistyti" vandeniu spaudžiant šaltukui, jie po pusvalandžio būtų išsiskirstę", - tikino Vilniaus VTS viršininkas S.Kazlauskas.
Pagrindinė policijos užduotis vykdant planą "Vėtra" - neleisti priešiškai nusiteikusiai miniai patekti į tam tikrą teritoriją. Jei policininkams nepavyksta suvaldyti situacijos, į pagalbą kviečiami Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Kaip jie saugosi nuo riaušininkų? Pagrindinės priemonės - speciali apranga, šalmai, skydeliai ant kojų ir rankų. Esant būtinybei panaudojamos dujos, guminės kulkos.
"Policijai itin padėtų vadinamosios antiriaušinės tvorelės. Jas jau kurį laiką naudoja Lenkijos pareigūnai, neseniai jų įsigijo Kauno policininkai. Prisiminkime Lietuvoje vykusius mitingus. Įstatymas įpareigoja neprileisti minios prie objekto arčiau kaip 75 metrų atstumu. Ką darė Vilniaus policija? Įspėjamąja STOP juosta apjuosė visą teritoriją, tačiau grupė chuliganų tą juostą suplėšė", - sakė S.Kazlauskas.
Panaši situacija susiklosto ir apjuosus teritoriją metaline tvora, kuri dažniausiai naudojama per koncertus po atviru dangumi. Tokias užtvaras keletas asmenų gali nesunkiai išardyti, o jų detales panaudoti kaip ginklus.
"Antiriaušinės tvorelės sukonstruotos kitu principu, jos sujungtos ir sutvirtintos varžtais. Tokios tvorelės neįmanoma nuversti, nes jos pagrindas nukreiptas į minios pusę. Tai dar vienas efektyvus būdas išvengti dujų ar guminių kulkų panaudojimo", - teigė S.Kazlauskas.
Planas nepadėjo
Kauno pareigūnai po dvigubos žmogžudystės laikinojoje sostinėje taikė planą "Sulaikymas". Anksčiau tokie patys teisėsaugos veiksmai turėjo "Voratinklio" pavadinimą.
Šiame plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama sulaikyti sprunkančius asmenis, kai paskelbta jų paieška. Tačiau "Sulaikymas" nepadėjo pareigūnams sučiupti Drąsiaus Kedžio - pagrindinio įtariamojo dėl žudynių Kaune.
Plano esmė - atitinkamose vietose išdėstyti policijos ekipažus. Yra užtveriami visi galimo pabėgimo keliai. "Sulaikymas" gali būti vykdomas vieno komisariato prižiūrimos teritorijos, apskrities, kelių apskričių ar net visos šalies mastu. Tai daroma tik trumpą laiką, kol esama informacijos, kad ieškomas asmuo yra konkrečioje teritorijoje.
"Šiuo atveju kiekvienas pareigūnas žino, kur ir kada jis turi būti, ką tikrinti, kokie galimi įtariamojo požymiai. Kaune buvo tikrinami išvažiuojantys automobiliai. Turėta duomenų, kokiomis transporto priemonėmis gali sprukti ieškomas asmuo", - pasakojo VTS viršininkas.
Visiškas slaptumas
Daugelis kitų planų - itin slapti. Vienas tokių - "Pinigai" - taikomas aptikus tam tikrą kiekį padirbtų pinigų. Kokių konkrečių priemonių imamasi tokiais atvejais, pareigūnai nekomentuoja. Jų teigimu, vien sumos, dėl kurios taikomas šis planas, atskleidimas taptų aukso vertės informacija nusikaltėliams.
"Esama tokio plano "Žaibas", kuris susijęs su įkaitų išlaisvinimu. Tačiau jį daugiau vykdo "Aras", ten yra specialiai apmokytų pareigūnų, būtinos technikos. Taip pat yra keli plano "Varpas" variantai. Jie skiriasi nedaug ir yra susiję su teroristiniais aktais", - pasakojo S.Kazlauskas. Anot jo, tikslaus planų skaičiaus pasakyti negalima. "Net kiekviena įkalinimo įstaiga turi savų planų. Jie neviešinami", - pažymėjo sostinės VTS viršininkas.
LŽ kalbintas Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" vadas Viktoras Grabauskas atkreipė dėmesį, kad jie atsakingi ne tik už kai kurių antiteroristinių planų vykdymą, bet ir jų paruošimą bei kontrolę.
"Yra keturi pagrindiniai planai. Pirmiausia - bendroji įkaitų išlaisvinimo operacija. Taip pat planas, kuriame numatyta, kaip elgtis orlaivio užgrobimo atvejais. Esama plano, skirto lokalizuoti Ignalinos atominės elektrinės užgrobimą. Ketvirtas - jau minėtasis "Skydas", - sakė V.Grabauskas.
Pagalba iš užsienio
Laimė, kad orlaivių užgrobimo atvejų Lietuvoje nebuvo, nekilo pavojus ir atominei jėgainei, tad atitinkami planai netaikyti. "Planas, susijęs su įkaitų išlaisvinimu, mūsų šalyje vykdytas keturis kartus. Situacijų, kai žmonės paimami įkaitais, buvo daugiau, tačiau daugeliu atvejų apsieita be plano. Jo prireikia esant išskirtinėms aplinkybėms. Vienu atveju derybininkams per parą pavyko susitarti su nusikaltėliu ir šis pasidavė. Kartą pagrobėjas buvo sužeistas, o įkaitas išlaisvintas. Ir dviem atvejais nusikaltėliai buvo nukauti. Svarbiausia, kad visų keturių operacijų metu nenukentėjo nė vienas įkaitas", - sakė "Aro" vadas.
V.Grabauskas užsiminė, kad netrukus dėl specialiųjų planų taikymo bus bendradarbiaujama su kitų šalių pareigūnais. Pagal Europos Sąjungos mastu patvirtintą tvarką, pakeitus kai kuriuos nacionalinius įstatymus, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė "Aras" galės į pagalbą pasitelkti kolegas iš užsienio. Tokios pačios pagalbos iš "Aro" galės sulaukti ir užsienio šalių pareigūnai. Toks tarptautinis bendradarbiavimas bus įmanomas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, įvykus teroristiniam aktui, kurio pasekmėms likviduoti nepakaktų vietinių pajėgų.
Pasirengęs ir pasienis
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis LŽ tikino, kad VSAT turi nemažai specialių planų, bet jų neviešina.
"Galiu pateikti abstrakčią informaciją. Mūsų darbuotojai veiktų kartu su policija ir Viešojo saugumo tarnyba, jei kiltų masiniai neramumai pasienio teritorijoje. Su kai kuriomis tarnybomis numatyti bendri veiksmai, jei būtų pagrobtas orlaivis ar paimti įkaitai. Kitas pavyzdys - itin pavojingų nusikaltėlių sulaikymas, esant reikalui - nebūtinai pasienio teritorijoje", - sakė G.Mišutis.
Anot jo, planas, kai reikia sustiprinti valstybės sienos apsaugą, vykdomas kartu su kariuomene, policija ir Valstybės saugumo departamento atstovais. Toks planas Lietuvoje buvo taikytas po 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykių Jungtinės Amerikos Valstijose.
Audrius BAREIŠIS
