Gabrielė jau nuo pat vaikystės išbandė daugelį sporto šakų. Tik futbolas ir krepšinis liko nepaliesti.
Tinklinis, sportiniai šokiai, plaukimas, menai – tai tik dalis jos turėtos veiklos. Tačiau nuo pat mažumės stebėdama savo tėvo lenktynininko ir automobilių sporto teisėjo Vytauto Aleksyno pasirodymus, mergina suprato – tai tikrai skirta jai.
Už vairo sėdo vos devynerių
„Mano tėtis buvo didžiulis šio sporto entuziastas, anksčiau teisėjavo ir pats dalyvavo varžybose. Aš nuo mažens važiuodavau žiūrėti tėčio pasirodymų ir pati, dar būdama devynerių, pabandžiau atsisėsti už vairo.
Pirmose savo slalomo varžybose dalyvavau dar būdama nepilnametė. Varžybose dažniausiai būdavau pati jauniausia dalyvė, o ir pačių merginų būdavo tikrai mažiau nei dabar“, – savo pradžią prisimena mergina.
Gabrielės lenktyninis varžybų kelias prasidėjo būtent su tėvu V. Aleksynu. Kartu jie dalyvaudavo slalomo, sprintų, žiemos treko, mėgėjiškų ralių ir kalnų lenktynėse.
„Slalomas yra tikrai labai įdomi sporto šaka. Ji reikalauja didelio meistriškumo ir iš visų automobilių sporto šakų nėra labai brangi. Varžybose dalyviai važiuoja net ir su gatviniais automobiliais, jie nedideli ir manevringi – tai patogu“, – pasakoja ji.
Tačiau laikui bėgant, mergina ėmė važiuoti viena ir savaitgalius skirti ne linksmiems pasibuvimams su draugais, o savo vidinei aistrai.
„Anksčiau dažnai važiuodavome po įvairiausius Lietuvos miestus. Kitiems atrodytų kvaila važiuoti iš Kauno į tolimesnius miestus, pavyzdžiui, Panevėžį.
Bet savaitgalį keldavausi anksti. Kai kiti draugai miegodavo iki pietų, aš važiuodavau po Lietuvą dėl sporto varžybų“, – atvirauja Gabrielė.
Slalomas – vidinis arkliukas
Lenktynininkė Gabrielė yra dalyvavusi įvairiuose automobilių sporto lenktynėse, profesionaliai dalyvavo Lietuvos automobilių kroso čempionatuose, todėl išskirti mėgstamiausios savo sporto šakos tiesiog negalėtų, nes visos jos – labai skirtingos.
„Išskirti vieną būtų labai sudėtinga. Slalomas daugiau yra mėgėjišką sporto šaka, kurioje nereikia tiek daug pasiruošimo ir finansų, kaip profesionaliose lenktynėse.
Pavyzdžiui, automobilių kroso varžybose jau reikia rengtis rimčiau ir profesionaliai. Jose tiek technika, tiek principai yra kitokie. Žinoma, tai žymiai įdomiau“, – tikina Gabrielė.
Mergina kroso varžybose pravažiavo keturis sezonus, o šiuo metu dalyvauja slalomuose ir žiemą vykstančiose treko varžybose.Tačiau paskutiniu metu treniruotėms ji gali skirti kur kas mažiau laiko nei anksčiau. „Dabar varžybos ir būna kaip viena gera treniruotė.
Kadangi dabar gavau paskyrimą į Lietuvos Žemaitijos sostinę – Telšius, negaliu sau leisti grįžti taip dažnai. Nors dalyvauju varžybose ir rečiau nei anksčiau, bet tikrai stengiuosi“, – pasakoja ji.
Tačiau paklausta apie savo įsimintiniausias varžybas, Gabrielė prisimena šios vasaros pabaigoje vykusias „Vairavimo meistras 2017“ lenktynes. Merginai šios varžybos buvo be galo įdomios ir pareikalavusios daug jėgų.
„Jos truko nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro. Teko pirmą kartą išbandyti įvairiais transporto priemones: motociklą, elektrinius kartingus, minibagius ir keturračius.
Važiavome per visiškus purvynus ir balas, drifto trasoje išbandėme paruoštus automobilius. Šiuos dalykus išbandžiau pirmą kartą ir man tai labai patiko.Žinoma buvo ir stipriausia mano dalis – užduotys autokroso trasoje ir slalomo užduotis su savo automobiliu“, – prisimena ji.
Brangus pomėgis
Gabrielė visada troško pabandyti dalyvauti ir užsienyje rengiamose varžybose, bet visada apsiribojo Lietuvos miestais. Tiesa, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje šis sportas – ganėtinai prabangus laisvalaikis.
„Užsiimti šia veikla yra sudėtinga, nes viskas yra labai brangu. Tačiau yra organizatorių, kurie padaro labai gerus renginius, organizuoja ir mėgėjiškas slalomo varžybas, kurios būna tikrai nuotaikingos.
Ypač vasarą surengia įdomesnes trasas, o ir patys renginiai būna aukšto lygio“, – sako mergina.
Deja, mergina pripažįsta, kad to paties negalėtų pasakyti apie Lietuvos autokroso varžybas.„Šioje sirtyje yra tikrai ganėtinai liūdna, nes kiekvienais metais dalyvių susirenka vis mažiau.
Kuomet važiavau aš, susirinkdavo daugiau dalyvių ir žiūrovų, kuriems būdavo labai įdomu žiūrėti. Dabar, kai pati nuvažiuoju pasižiūrėti varžybų, matau apmirusį sportą.
Žinoma, viskas labai daug kainuoja, o reikalavimai – aukšti. Galbūt nori ir daug žmonių lenktyniauti, bet ne visi sau tai gali leisti“, – kalba Gabrielė.
Abi sesės – vienodu keliu
Sportinių automobilių vairavimas – tikrai ne itin moteriška profesija. O ką jau kalbėti apie įvairiausius pavojus, laukiančius trasoje. „Buvau apsivertusi tris kartus, tačiau visus kartus trasoje", – pabrėžia ji.
Gabrielė lenktynėse pradėjo dalyvauti, kai dar merginų vairuotojų buvo labai mažai, todėl yra pratusi prie nuostabų dar nuo savo karjeros pradžios.
„Anksčiau visi labai stebėdavosi, išvydę mane už vairo. Dabar merginų lenktynininkių daugėja. Jos pradėjo nebebijoti ir išdrįsta važiuoti lenktynėse.
Tačiau vis dar sulaukiu įvairių reakcijų, kuomet nuvažiuoju į tolimesnius Lietuvos miestus, kuriuose moteris lenktynininkė ne toks dažnas atvejis“, – pasakoja mergina.
Sportinių automobilių lenktynės šeimoje nėra naujiena, juo domisi ne tik Gabrielės tėvas, bet ir jaunesnioji merginos dvidešimtmetė sesuo Jonė.
„Jonei šis sportas sekasi ganėtinai neblogai, ji sparčiai tobulėja. Jeigu aš ne taip dažnai galiu pravažiuoti, tuomet tėtis pakviečia sesę ir važiuoja su ja“, – pasakoja ji.Sesių tėvas aktyviai palaiko dukras ir visuomet būna jų didžiausias gerbėjas. Tačiau kaip į tokį sportą reaguoja dviejų merginų mama?
„Mama nedraudžia mums užsiimti šiuo sportu. Žinoma, dažnai pakomentuoja, bet labai džiaugiasi už mūsų pergales. Tik pyksta, kad laimėtų taurių jau nebėra kur statyti“, – juokiasi mergina.
Mergina – universalas
Laisvalaikiu mergina užsiiminėja įvairia veikla. 5 metus lankė sportinius šokius, menų mokyklą. Savamoksliškai išmokusi plaukti, dalyvaudavo įvairiose varžybose, vėliau – 4 sezonus dirbo gelbėtoja Palangoje ir Šventojoje.
„Aš tokia universalas, esu bandžiusi daug sričių. Tačiau sportinių šokių iki dabar nepamirštu. Jeigu užsiiminėju automobilių sportu, tai nereiškia, kad esu vyriška ir suakmenėjusi“, – tikina ji.
Automobilių sporto mergina stabdyti savo gyvenime tikrai nesiruošia.
„Kas tuo užsiima, puikiai sutiks su manimi, kad tai yra liga, kurios neįmanoma išgydyti. Nors dabar tuo užsiimu rečiau, visada stengiuosi savaitgalį pravažiuoti. Todėl ateityje tikrai dalyvausiu varžybose“, – įsitikinusi Gabrielė.
