Specialistai įspėja ir dėl padirbtų pinigų. Šiemet su jais nustatyti net 344 atvejai, kai jie pasirodė apyvartoje, – spėjama, kad visi jie atkeliauja iš užsienio.
Dėl to ypač svarbu tikrinti pinigus, gautus turgavietėse ar iš nepažįstamų asmenų. Aptikus netikrų kupiūrų, iškart pranešti policijai, įsiminti jų gavimo vietą ir laiką.
Beje, žinotina, kad į bankomatus galima įdėti netikrų pinigų, tačiau gauti – ne. Mašinos automatiškai juos priima, kad būtų pradėtas tyrimas.
Kada banknotai pakeičiami, o kada – ne?
Lietuvos bankų asociacija (LBA) atkreipė dėmesį, kad į bankomatus nereikėtų dėti sugadintų, naudojimui nebetinkamų ar sąvaržėlėmis susegtų banknotų: „Dedant grynuosius pinigus į bankomatą reikėtų vadovautis bankomate pateikta instrukcija.“
Lietuvos banko (LB) Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovės Ramunės Juzėnienės teigimu, jei banknotai – susidėvėję, suplyšę, apdegę, sugraužti gyvūnų ar kitaip sugadinti, juos reiktų pristatyti į Lietuvos banko kasas.
Dažnu atveju sugadinti pinigai kasoje iš karto pakeičiami naujais, apyvartoje nebuvusiais pinigais.
Tačiau, jei banknotai sugadinti stipriai, R. Juzėnienė nurodė, kad klientui reikia užpildyti prašymą pinigų mokumo ekspertizei atlikti, kuri trunka 20 darbo dienų.
„Priklausomai nuo ekspertizės išvadų, pakeistų pinigų vertė klientui kompensuojama prašyme nurodytu būdu – išmokama kasoje arba pervedama į nurodytą banko sąskaitą“, – aiškino pašnekovė.
LB svetainėje įvardyta, kad prastos kokybės banknotai keičiami nemokamai, jei yra susidėvėję, sutepti, dėmėti, prirašinėti, pripiešti, išblukę, įplėšti, sutaisyti (vieno banknoto dalys sujungtos juostele), suglamžyti, sulankstyti, užlenktais kampais ar pan.
Keičiami nėra padirbti, sąmoningai sugadinti ar apsaugai nuo vagystės dažais sutepti banknotai.
Už pusę banknoto kompensaciją gausite ne visada
R. Juzėnienė paminėjo ir tai, kad klientas LB kasose nauju gali pasikeisti ir visiškai per pusę suplyšusį banknotą.
Vis tik, jei klientas atneša tik dalį suplyšusio banknoto, jis bus pakeistas tik po ekspertų išvados. Jei banknoto išlikę mažiau nei pusė, jo vertė nėra kompensuojama.
Jei po ekspertų išvados paaiškėja, kad išlikusi dalis sudaro daugiau nei 50 proc. banknoto ploto (kad asmuo negalėtų du kartus atnešti to paties banknoto dalies ir gauti dvigubą kompensaciją), klientui kupiūra bus pakeista į naują.
LB atstovė įvardijo, kad pinigai susidėvi dėl ilgo buvimo apyvartoje, netinkamo saugojimo, taip pat būna sugadinami tyčia.
Jos aiškinimu, eurų banknotai yra tvirti, pagaminti iš šimtaprocentinės medvilnės ir padengti apsauginiu sluoksniu, tačiau vis tiek labai svarbu tinkamai juos saugoti:
„Dažni atvejai, kai suvyniotas į plastiką santaupas gyventojai užkasa žemėje, slepia po grindimis, palėpėje ar sukiša į stiklainį ir slepia krosnyje. Tokiose sąlygose laikomi pinigai apdega, paveikti drėgmės sudūlėja, būna apgraužiami žiurkių, pelių, kitų gyvūnų.“
Anot R. Juzėnienės, labai svarbu, kad radę sugadintus pinigus gyventojai jų nevalytų, neišmestų smulkių, atsiskyrusių pinigų dalelių, neatidarinėtų stiklainių, kuriuose sudegė pinigai.
Kadangi net ir mažiausia, atrodytų, nereikšminga banknoto dalis, gali lemti, ar jo vertė bus kompensuota.
Bankomatai priima padirbtus pinigus
Lietuvos kriminalinės policijos biuras įvardijo, kad dažniausiai netikri pinigai aptinkami inkasacijos metu (kai iš įmonių ir kitur surinkti grynieji pinigai pristatomi į banką ir įnešami į sąskaitas).
Taip pat, kai pinigai į banko sąskaitą įnešami per bankomatą. Atskirais atvejais apie netikrus pinigus praneša juos identifikavę asmenys.
Anot LBA, grynaisiais pinigais bankomatus aprūpina specialios bendrovės, atliekančios grynųjų pervežimo, inkasavimo paslaugas.
Prieš pakraudamos grynuosius pinigus į bankomatus jos juos privalo patikrinti. Pasak asociacijos, jeigu aptinkamas susidėvėjęs banknotas, jis išimamas iš apyvartos. Jei aptinkamas padirbtas banknotas – apie dar informuojama ir teisėsauga.
LBA atskleidė, kad bankomatai priima padirbtas kupiūras. Toks yra Lietuvos banko reikalavimas – padirbtos kupiūros turi būti sulaikytos:
„Tokios kupiūros nukeliauja į atskirą kasetę bankomate (atskirai nuo gerų kupiūrų) ir techniškai negali būti išduodamos klientams.
Tokių atvejų, kai į bankomatus patenka padirbti pinigai, pasitaiko labai retai ir jie – nedelsiant tiriami.“
Kokių vietų saugotis, kaip ir kokius pinigus tikrinti?
Lietuvos kriminalinės policijos biuras įvardijo, kad dažniausiai netikrais pinigais atsiskaitoma įvairiose smulkios prekybos vietose: turgavietėse, mažose parduotuvėse, kioskuose, maitinimo įstaigose, taip pat perkant tiesiogiai iš fizinių asmenų.
Kitaip tariant ten, kur mažesnė tikimybė, kad pardavėjas atidžiai tikrins pinigus. Policija išskyrė, kad dažniausiai netikrais pinigais atsiskaitoma už nedidelės vertės prekes.
Pašnekovai nurodė, kad dažniausiai sutinkami netikri banknotai, kadangi netikrų banknotų gamyba santykinai pigesnė ir paprastesnė negu monetų.
Be to, banknotai yra lengvesni, tad lengviau realizuoti didesnį kiekį (ar didesnės vertės) banknotų nei monetų: „Dažniausiai klastojamas 50 eurų banknotas.“
Siekiant išvengti padirbtų pinigų, kriminalinės policijos biuras pataria susipažinti su tikrų banknotų apsaugos priemonėmis, atidžiau apžiūrėti turimus tikrus banknotus, atkreipti dėmesį į popieriaus struktūrą, pinigams būdingą šiugždėjimą, vandens ženklus, hologramas ir kt.:
„Dažniausiai platinami prastos kokybės netikri pinigai, kuriuos tikrai nesunku atpažinti. Žinodami, kaip atrodo ir laikant rankoje „jaučiami“ tikri banknotai, lengviau atpažinsite netikrus.“
Policijos atstovai nurodė, kad svarbu ir pati situacija. Pavyzdžiui, tikrinti pinigų prekybos centre nėra prasmės, nes ten netikrų pinigų grėsmė yra lygi nuliui. Tačiau gaunant pinigus iš nepažįstamo fizinio asmens, naudinga gautus pinigus apžiūrėt.
Ar atnešus netikrą banknotą jo vertė kompensuojama?
Į rankas patekus įtartinai kupiūrai ar monetai R. Juzėnienė rekomenduoja kreiptis į LB kasas – čia dirbantys specialistai juos patikrins.
„Jei pinigai tikri, juos jums iš karto pakeis naujais, nebuvusiais apyvartoje. Kitu atveju paprašys užpildyti prašymą tikrumo tyrimui atlikti.
Tuomet pinigai pateks pas pinigų ekspertus, kurie atliks išsamų pinigų tyrimą. Jei po ekspertizės pinigai bus pripažinti tikrais, jie bus jums kompensuoti“, – vardijo atstovė.
Jei paaiškės, kad pinigai padirbti, jie bus saugomi Lietuvos banke, informacija bus perduota policijai, o jų vertė asmeniui nebus kompensuota.
Kriminalinės policijos duomenimis, 2023 m. sausio–rugpjūčio mėn. dėl netikrų pinigų užregistruoti 344 nusikaltimai. O tai yra 106 nusikaltimais arba 23,6 proc. mažiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu (tada buvo 450).
Atstovai atskleidė, kad didžioji dauguma (ar net visi) netikrų pinigų, aptinkamų Lietuvoje, pagaminti užsienio valstybėse:
„Jų patekimo keliai į Lietuvą gali būti patys įvairiausi: atsivežant sąmoningai ar netyčia kartu su tikrais pinigais, taip pat bandant atsisiųsti paštu iš juos nelegaliai parduodančių asmenų.“
Policijos biuro aiškinimu, tyrimo sėkmė priklauso nuo konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybių, o ypač nuo to, koks laiko tarpas praėjo nuo netikro banknoto realizavimo iki asmens gavusio netikrą banknotą suvokimo, jog jis netikras, ir ar tokį banknotą gavęs asmuo gali nurodyti tikslias banknoto gavimo aplinkybes (vietą, tikslų laiką ir pan.).
„Aptikus netikrą banknotą inkasacijos metu, nesant jokių duomenų apie jo gavimo aplinkybes, nustatyti kaltininkus būna labai sudėtinga“, – pridūrė policija.
Ji pastebi, kad, vertinant Lietuvos ir visos Euro zonos mastu, ilgalaikiu laikotarpiu stebima suklastotų pinigų kiekio mažėjimo tendencija.