Per dešimt šių metų mėnesių Šiaulių apskrityje dėl smurto šeimose iškelta daugiau nei tūkstantis baudžiamųjų bylų. Tokia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo statistika.
Pagalbą smurto aukoms Šiauliuose teikiančio Specializuotos pagalbos centro vadovė Salomėja Jasudienė sako, kad teisiamas smurtautojas – tik dalis darbo kovoje su smurtu. Nemažiau svarbu padėti atsitiesti smurto aukoms.
Auka tampa skriaudiko gynėja
Daugiausia ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje iš daugiau nei tūkstančio šiemet pradėta Šiaulių mieste – per 300, Šiaulių rajone – daugiau nei 200.
Šiaulių apskrities policijos statistika rodo, kad apie 85 procentus skriaudikų būna neblaivūs. Nemenkas procentas ir neblaivių nuskriaustųjų.
Tačiau neretai nukentėjusieji mėgina apginti į areštinę išvežamą skriaudiką, ir tikina, jog pranešdami apie incidentą policijai tenorėję pagąsdinti.
Policijos nestebina ir tai, kad kitądien po patirto smurto auka nebeturi pretenzijų smurtautojui ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, vengia vykti pas ekspertus.
„Kaip padėti aukai, kai ji nebenori, kad smurtautojui būtų taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, neprieštarauja ar net kviečia jį grįžti į savo gyvenamąją vietą?“ – retoriškai klausia Šiaulių policijos atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė.
Bandė apginti sutuoktinį
Neseniai Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo šiaulietės apeliacinį skundą, kuriuo ji prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį dėl paskirtos keturių mėnesių bausmės, ją atliekant pataisos namuose šeimoje nuolat smurtavusiam ir tris kartus dėl to teistam sutuoktiniui.
Moteris kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, prašydama pakeisti bausmę, esą teismas, skirdamas nelaisvę, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais.
Moteris motyvavo, kad be vyro ji neišgyvens, nesumokės nuomos bei komunalinių mokesčių. Anot moters, sutuoktinis jos atsiprašė ir ji suprato, kad į policiją nereikėjo skambinti.
Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neįžvelgė galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes ankstesni vyro teistumai yra už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, be to, paskutinis buvo padarytas teistumui neišnykus.
Ieškoti pagalbos nėra gėda
Panašų atvejį prisimena ir Specializuoto pagalbos centro (SPC) vadovė bei konsultantė S. Jasudienė.
Informuota apie smurtą vienoje šiauliečių šeimoje ji prisimena paskambinusi ir pasiteiravusi, kuo galėtų aukai padėti. Skriausta moteris jai pasakė, kad dabar jai reikia pagalbos susigrąžinti vyrą.
SPC specialistė iš gyvenimiškų istorijų jau ir neploną knygą sudėtų. Ji įsitikinusi, kad padėti smurto aukoms galima, kartais užtenka tik palaikyti moraliai, padrąsinti pasirinkti gyvenimą be smurto. O kartais ir suteikti teisinę, psichologinę, informacinę pagalbą.
Tačiau pagelbėti, pabrėžia S. Jasudienė, įmanoma tik tiek, kiek tos pagalbos nori arba ją priima pati auka.
Į Šiauliuose, Aušros alėjoje 64 įsikūrusį Specializuotos pagalbos centrą per dešimt šių metų mėnesių kreipėsi 189 asmenys – 111 – per policiją ir 70, iš kurių ir du vyrai, tiesiai į SPC specialistus.
Centro konsultantai pastebėję, kad kalbėti apie patiriamą smurtą daugeliui aukų vis dar yra gėda. Todėl moterys neretai prisistato skriaudžiamųjų draugėmis, pažįstamomis, ir teigia tenorinčios pasikonsultuoti, kaip galima padėti artimam žmogui.
Kalbantis paaiškėja, kad pagalbos ieško pati pašnekovė, o ne kažkas kitas.
“ Svarbu padėti, – teigia S. Jasudienė. – Tačiau aukos turėtų suprasti, kad smurtas – jokia gėda, gėda yra kęsti smurtą kenkiant ne tik sau, bet ir savo vaikams. Norėčiau, kad moterys būtų atviresnės.“
Pagalbos prašo artimieji
Kartą S. Jasudienės vadovaujamą centrą internetu susirado tėtis, prieš kurio dukrą smurtavo jos vyras. Paskambino, paprašė susitikti.
„Pirmą kartą vyriškis atėjo vienas, kitąkart su dukra. Ji net akių nepakėlė, vis klausėsi. Apie žento psichologinį smurtą kalbėjo tik tėvas, – pasakoja S. Jasudienė. – Daug kartų jie buvo atėję. Moteriai pavyko padėti ištrūkti iš, kaip jai atrodė, beviltiškos situacijos.“
Kitąkart kreipėsi moteris, kuri klausė patarimo, kaip prikalbinti vyro terorizuojamą draugę kreiptis pagalbos.
Prikalbinti pavyko. Pasirodo, šios šiaulietės skriaudikas – aukšto rango Šiaulių pareigūnas. Psichologinį smurtą kentusi moteris sakė nenorinti sugadinti sutuoktiniui karjeros, padaryti nepatogumų.
Po vienos paskaitos prie SPC vadovės priėjusi moteris pasisakė patirianti smurtą, paprašė pagalbos. Tačiau po kelių minučių pranešė, jog neatvažiuos į susitikimą.
„Anot tos moters, smurtas jai, kaip ir jos senelei bei mamai, nulemtas likimo, – prisiminė S. Jasudienė. – Matote, kaip smurtas gali sugniuždyti žmogų.“
Ji prisiminė ekonominio smurto atvejį. Vienai išsilavinusiai šiaulietei nebuvo leidžiama dirbti, vyras per savaitę jai teduodavo vos dešimt litų. Šią moterį kęsti smurtą vertė materialiniai dalykai.
Smurtas - kaip norma
SPC vadovė iš darbinės patirties žino, jog smurto, ir nebūtinai fizinio, artimoje aplinkoje yra labai daug. Smurto yra visuose socialiniuose sluoksniuose ir smurtauja nebūtinai girti asmenys. Daug moterų smurtą dėl tam tikrų priežasčių kenčia daugybę metų.
Moterys kartais mano, kad įžeidinėjimas, žeminimas nėra smurtas.
„Svarbu, kad auka suvoktų turinti teisę gyventi be smurto, koks jis būtų – fizinis, psichologinis, ekonominis ar seksualinis, – sakė SPC vadovė. – Kartais moterys man sako: vienas kartas yra atleistinas. Esu tikra, kad smurtauti negalima nė vieno, pabrėžiu, nė vieno karto!“
Dažnai nukentėjusieji, anot S. Jasudienės, nežino, kas yra tas SPC. Todėl prašoma policijos pareigūnų pateikti informaciją smurto aukoms, kur jos galėtų gauti visokeriopą pagalbą.
„Tylėdamos ir kentėdamos moterys, kenkia ne tik sau. Matydami smurtą ar jį kenčiantys vaikai mokosi gyventi: smurtauti arba kentėjimą priima kaip normą. Viskas ateina iš šeimos“, – sako Specializuotos pagalbos centro vadovė S. Jasudienė.
Specializuotas pagalbos centras įsikūręs Šiauliuose, Aušros alėjoje 64. Telefonas darbo valandomis (841) 520239, (8652) 24232.
Edita KARKLELIENĖ