Vyriausybė trečiadienį pritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms. Jos įsigalios, kai tam pritars Seimas.
Įstatymo projektu patikslinama, kad už didelę žalą aplinkai baudžiamas bauda, laisvės apribojimu areštu arba laisvės atėmimu iki trejų arba iki šešerių metų. Aplinkos ministras anksčiau teigė, kad bauda už padarytą žalą gamtai siektų daugiau nei 12 tūkst. eurų.
Baudžiamojo kodekso pataisose taip pat patikslinta, kas yra didelė žala aplinkai. Didelė žala aplinkai apibrėžiama keliais alternatyviais kriterijais. Visų pirma, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Aplinkos apsaugos įstatyme.
Minėtame įstatyme neigiamas poveikis aplinkai apibrėžiamas kaip ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas.
Įstatyme apibrėžiama ir žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas.
Baudžiamojo kodekso pataisose nurodyti ir kiti alternatyvūs kriterijai apibrėžiami konkrečiomis ribinėmis vertėmis: kai į aplinką neteisėtai patenka daugiau kaip 0,1 tonos nuodingųjų arba pavojingųjų cheminių medžiagų arba pavojingųjų cheminių mišinių, arba daugiau kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų, arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingųjų atliekų, arba bendra bet kuriam iš aplinkos elementų padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 19,6 tūkst. eurų.
Projekto iniciatoriai teigia, kad įstatymo projekto rengimą paskatino siekis panaikinti nusikalstamų veikų aplinkai patrauklumą organizuotoms nusikalstamoms grupėms ir kitiems asmenims, sudaryti aiškesnes teisines prielaidas nubausti asmenis, kaltus už padarytus pažeidimus aplinkai, ir prevenciškai užkardyti nusikalstamų veikų aplinkai darymą.
Europos Komisija nustatė, kad Europos Sąjungoje sėkmingai išaiškintų nusikalstamų veikų aplinkai skaičius per 10 metų buvo nedidelis, o sankcijos – per mažos, kad būtų atgrasančios. Komisija nurodo, kad nusikalstamos veikos aplinkai yra pelningos
Pavyzdžiui, metinės pajamos iš neteisėtos atliekų tvarkymo veiklos ES svyruoja nuo 4 iki 15 mlrd. eurų per metus. Ir nors nusikaltimai aplinkai neša kriminaliniams veikėjams panašų pelną kaip neteisėta prekyba narkotikais, sankcijos už nusikalstamas veikas aplinkai yra daug mažesnės ir už jas rečiau patraukiama baudžiamojon atsakomybėn, kas lemia šios veiklos patrauklumą organizuotoms nusikalstamoms grupėms
„Turimi duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvoje taip pat kyla problemų dėl baudžiamosios atsakomybės pritaikymo asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas aplinkai“, – tikina Aplinkos ministerija.
2018-2022 metų laikotarpiu vidutiniškai tik 3 ikiteisminiai tyrimai per kalendorinius metus dėl su žala gamtai susijusių pažeidimų baigėsi kaltinamojo akto surašymu ir perdavimu teismui. Tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai 11 ikiteisminių tyrimų per kalendorinius metus buvo nutraukti.
Kaip pažymi Aplinkos ministerija, nedidelis ikiteisminių tyrimų, kurie baigėsi kaltinamojo akto surašymu ir perdavimu teismui, skaičius rodo ne tai, kad nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aplinkai Lietuvoje atliekama labai mažai, o tai, kad kalti asmenys dėl atliktų nusikalstamų veikų aplinkai baudžiamosios atsakomybės išvengia.
