Pasaulyje kasmet dingsta daugiau kaip 12 milijonų žmonių. Jie tampa prekybos žmonėmis aukomis. Jie priversti dirbti, teikti seksualines paslaugas ar tampa organų donorais. Iš savo namų, gatvių ir miestų vagiami vaikai, moterys ir vyrai. Spalio 18 d. minima Europos kovos su prekyba žmonėmis diena.
Moterys rizikuoja labiausiai
Lietuvoje prekybos žmonėmis aukos dažniausiai yra moterys, ypač lietuvaitės (kitatautės sudaro 10 – 15 procentų visų prekybos žmonėmis Lietuvoje aukų). Pagal prekybos žmonėmis ataskaitą 2008 m. 90 proc. visų aukų, parduotų Lietuvoje yra iki 25 metų amžiaus, dauguma (79 procentų) neturi vidurinio išsilavinimo.
JAV Valstybės departamento Stebėjimo ir kovos su prekyba žmonėmis biuro tyrimas parodė, kad nepilnametės merginos sudaro apie 20 procentų prekybos žmonėmis aukų Lietuvoje.
2008 metų ŽIV/AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“ atliko anoniminę apklausą, kuri parodė, kad didelė dalis moterų, tapusių prekybos žmonėmis aukomis, yra kilusios iš nepilnų šeimų, neturi išsilavinimo, profesijos. Minėtos grupės moterys turi daugybę asmeninių ir tarpasmeninių problemų, menkai save vertina, turi sunkumų bendraujant su įstaigų tarnautojais (policininkais, medicinos personalu ir kt.), susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu, socialine atskirtimi. Į prekeivių žmonėmis akiratį pirmiausia patenka moterys, kurios yra materialiai pažeidžiamos, neturinčios pastovaus ir pakankamo pragyvenimo šaltinio.
„Prekyba žmonėmis susijusi su kitais nusikaltimais – neteisėtu ginklo laikymu ir pnaudojimu, prievarta, smurtu, priklausomybėmis nuo alkoholio ir narkotikų, ŽIV/AIDS, lytiškai plintančiomis ligomis,“ – sako asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis.
Kas tampa auka?
Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) rašo, kad prekyba žmonėmis yra viena iš didžiausių migracijos problemų Lietuvoje. Lietuva yra tranzito ir kilmės šalis prekybos žmonėmis maršrutams iš Rytų į Vakarų Europą.
Pasak psichologės Jurgos Dapkevičienės, neretai galvojama, kad prekybos žmonėmis aukomis tampa tik seksualines paslaugas teikiančios moterys (SPT). „Žinoma, jos labiau rizikuoja, nes gyvena ekonominiame šešėlyje – verčiasi nelegaliu darbu, neretai būna priklausomos nuo narkotikų ir alkoholio. Jų suteneriai, „draugiški“ klientai, kuriuos aptarnauja nemokamai, visapusiškai jas išnaudoja ir netgi parduoda. Tapti prekybos žmonėmis aukomis labiau rizikuoja neseniai pradėjusios dirbti gatvėje moterys, jos dar neturi gatvės gyvenimo patirties, nežino šio gyvenimo normų ir taisyklių. Taip pat didesnis pavojus kyla toms, kurios dirba vienos. Tačiau prekybos žmonėmis auka gali tapti bet kuris žmogus, kurio gyvenime atsiranda žmonių pardavėjas“, - sako su prekybos žmonėmis aukomis dirbanti psichologė Jurga Dapkevičienė.
Ekonominis sunkmetis pakeitė prekybos žmonėmis formas, mastus, prekybos žmonėmis aukų verbavimo taktiką ir išnaudojimo būdus. Krizės metu išnaudojimo formos darėsi daug įvairesnės, o į verbuotojų pinkles pateko vis daugiau aukštesnį išsilavinimą turinčių žmonių, kurių anksčiau prekybos žmonėmis problema nepasiekdavo.
Kaip gyventi po to?
Asociacijos „Demetra“ kabineto duris neretai praveria moterys, kurios išsilaisvino iš prekybos žmonėmis vergovės. Pasak psichologės J. Dapkevičienės, jų patirtos traumas dydį sunku pervertinti. „Tai iš tiesų vienas didžiausių nusikaltimų prieš žmogų, pasikėsinimas į sielą ar net jos nužudymas. Klasta, prievarta, melas, pasikėsinimas į laisvę, nežinomybė – visa tai primena trėmimo siaubą. Parduota moteris nustoja būti žmogumi, tampa verge, kuri neturi jokių teisių, žodžio laisvės, nežino, kas jos laukia ateityje, patiria grėsmę gyvybei. Visa tai sukrečia, sukelia sunkiai aprėpiamus ir įsisąmoninamus emocinius išgyvenimus, kurie paskui iškyla kaip košmariški sapnai, baimės, nemiga, migrena, psichosomatiniai sutrikimai. Baimė, gėda, prislėgta nuotaika, bejėgiškumas, verksmingumas, žema savivertė, kaltės jausmas, pyktis, savižudiškos mintys, nepasitikėjimas savimi ir aplinkiniais (ypač vyrais) taip pat būdingi trauminio patyrimo bruožai. Reikia ne vienerių metų terapijos bei gyvenimo saugioje, palaikančioje aplinkoje, kad prekybos žmonėmis aukai grįžtų adekvatus pasaulio, aplinkinių ir savęs suvokimas“, - sako psichologė.
„Seksualines paslaugas teikiančios moterys, kurios tapo prekybos žmonėmis aukomis, išsivadavo ir grįžo namo, patiria dvigubą stigmą. Jos nenori kreiptis į policiją, nes jas pažįsta kaip dirbančias gatvėje. Jei kreipiasi, nori nubausti prekeivį žmonėmis, joms pasakoma, kad pačios kaltos. Visuomenės logika ir moralė šitoje vietoje pasidaro labai lanksti. Tarsi seksualines paslaugas teikianti moteris, pradėjusi tuo verstis, praranda teisę į savo kūną. Jei vyras sumoka pinigus, jis gali tyčiotis, mušti, žeminti? Ir parduoti? Atimti teisę į laisvę?“ – retoriškai klausia psichologė.
Asociacijos „Demetra“ patalpose kasdien lankosi seksualines paslaugas teikiančios moterys. Jos čia gauna medicinines konsultacijas, psichologinę ar socialinę pagalbą. Ir tik čia jos išdrįsta pasakyti, kad buvo tapusios prekybos žmonėmis aukomis.
„Dažniausiai apie šią nelaimę prasitarima lyg tarp kitko, nors iš tikrųjų ji yra persmelkusi visą asmenybę. Sunku nupiešti prekybos žmonėmis aukos portretą, nes jis – pilkas ir bespalvis. Atrodo, kad emocijos, ryškūs asmenybės bruožai nusitrynė ir liko tik nepastebima, neįsidėmėtina kaukė. Gali būti, kad toks ištirpimas minioje – tai apsauginė reakcija, stengiantis niekam nekristi į akis, nebepakliūti į jokį akiratį“, - pasakoja psichologė.
Prekybos mastai
Prieš ketverius metus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyrius pateikė duomenis, kad sekso pramonėje gali būti išnaudojama daugiau kaip 1 milijonas žmonių. Tuomet buvo paskaičiuota, kad pasaulyje kasmet parduodama apie 800 000 žmonių, iš jų beveik pusė nepilnamečių, apie 80 procentų moterų, iš kurių apie 2/3 tampa seksualinio išnaudojimo aukomis. Naujausiais, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikaltimų biuro duomenimis, prekybos žmonėmis aukomis yra tapę apie 12,3 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikaltimų ofiso duomenimis, 2008 metais 79 proc. prekybos žmonėmis atvejų sudarė seksualinis išnaudojimas, o 18 proc. priverstinis darbas. Lietuvoje dažnėja priverstinio įdarbinimo ir priverstinio įtraukimo į nusikalstamą veiklą atvejų, prekybos vaikais nusikaltimų.
„Demetra“ projektas nukentėjusioms moterims
ŽIV/AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacija „Demetra“ vykdo projektą „Prevencinė veikla bei parama prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos aukoms Vilniaus mieste-3“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Prieš tris metus „Demetra“ gavo Vidaus reikalų ministerijos padėką už svarų indėlį įgyvendinant kovos su prekyba žmonėmis politiką Lietuvoje.
