Atšiauri žiema ir drėgnas pavasaris sunaikino didžiulius plotus žieminių rapsų ir kviečių. Kai kur iššalo beveik visi pasėliai.
Ne vienas augintojas žiemkenčiais buvo apsėjęs beveik visas dirbamas žemes, tad juos užguls dvigubos išlaidos sėjai.
Pražuvo visi rapsai
„Tokių gamtos padarytų nuostolių per savo ūkininkavimo patirtį dar neturėjome“,– VL tvirtino ne vienas kalbintas grūdų ir rapsų augintojas.
Kone visus žiemkenčių pasėlius teks atsėti Kauno rajono ūkininkui Jonui Žatkevičiui. Augintojas sako netekęs beveik 100 proc. žieminių rapsų (apie 340 ha) ir iki 70 proc. žieminių kviečių (apie 240 ha).
„Tai dar negalutiniai duomenys, tačiau akivaizdu, kad nuostoliai dideli. Šalčiai siekė net per 31 laipsnį, o sniego buvo nedaug, jį dar nupustė. Todėl ir nukentėjo pasėliai“,– apgailestavo ūkininkas.
Augintojas visą plotą buvo apsėjęs žiemkenčiais, tad pavasario sėjai nesiruošė. Po tokios gamtos staigmenos sėją teks pakartoti. Ūkininką guodžia tai, kad pasėlius jis buvo apdraudęs. Bet mano, jog nuostolių neišvengs ir dėl dvigubos sėjos, ir dėl to, kad žieminiai pasėliai išaugina didesnį derlių.
Pasėliai nebuvo apdrausti
Pavasarį trumpos sėjos tikėjosi ir Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas. Arti tūkstančio hektarų žemės dirbantis ūkininkas pavasarį planavo apsėti mažiau nei 100 ha. Tačiau po rūsčios žiemos teks smarkiai atsiraitoti rankoves. Iššalo ir užmirko daugiau nei pusė rapsų, nukentėjo ir žieminiai kviečiai.
„Rapsų beveik nebeliko, gal vietomis galima būtų palikti, bet kol kas sunku spręsti. Reikia dar kiek palaukti. O kviečiai atrodo geriau– priklausomai nuo veislės“,– sakė Biržų rajone ūkininkaujantis Jurijus Klepeckas.
Biržietis, kaip ir O.Pečeliūnas, pasėlių nebuvo apdraudęs. „Draudikais nepasitikiu“,– prisipažino J.Klepeckas.
Apeliuos į valdžią
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Romo Majausko, dar nėra žinoma, kiek žiemkenčių pasėlių pražuvo visoje šalyje. „Situacija skirtinga: vienur labiau nukentėjo rapsai, kitur– kviečiai. Kai kur žiemkenčiai nenukentėjo, kitur– pražuvo visiškai. Tokia įnoringa žiema paprastai būna kas keliasdešimt metų“,– aiškino ir pats didelius nuostolius skaičiuojantis R.Majauskas.
Grūdų augintojų asociacijos vadovas buvo apdraudęs žieminius rapsus, tačiau šie nenušalo. Pražuvo nedrausti žieminiai kviečiai.
„Šiemet tokie nuostoliai tikrai prislėgs žemdirbius. Gali tekti apeliuoti į valdžios institucijas. Kai buvo sunku pienininkams, jiems pagelbėjo. Gal įsiklausys ir į mūsų bėdas. Iš šalies išvežama apie pusė grūdų. Nebus eksporto, nebus ir pajamų“,– samprotavo R.Majauskas.
Šalčiai patikrino veisles
Anot Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkų, atšiauri žiema patikrino veislių atsparumą. Kaip nukentėjo žieminiai pasėliai, VL tvirtino matęs Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojas, Augalų selekcijos centro vadovas Vytautas Ruzgas.
„Kaip tik vakar dalyvavau vertinant žalą Jonavos ir Kėdainių rajonų sandūroje esančioje Pauliukų žemės ūkio bendrovėje. Iš 1 000 ha teks atsėti 247 hektarus. Tokia žiema kaip praėjusi primena, kad nereikia pamiršti veislės atsparumo gamtos išdaigoms. Lengvos žiemos prislopino žmonių budrumą, todėl pastaraisiais metais žemdirbiai, siekdami geresnių rezultatų, to nepaisė ir ėjo va banque“,– tvirtino V.Ruzgas.
Pasak mokslininko, šiemet daugiau pralaimėjo tie, kurie buvo pamėgę užsienietiškas, ypač prancūziškas, vokiškas, veisles. Šios veislės labai derlingos, tačiau sunkiau atlaiko atšiaurias žiemas. V.Ruzgo tvirtinimu, šią žiemą gerai atsilaikė lietuviškos veislės, taip pat– švediškos.
„Turime nepamiršti, kad esame šiauriau ir žiemos gali būti įvairios. Štai Pauliukų bendrovės vadovas, dirbęs ir kolūkių laikais, sakė, kad per jo darbo praktiką tokių prastų pasėlių po žiemos dar nėra buvę. Bet tai rodo, kad ir tokia žiema gali būti. Ir kas dabar gali pasakyti, kokia bus kita žiema“,– samprotavo mokslininkas.
Grūdų augintojų asociacijos vadovas R.Majauskas pastebėjo, kad kai kur šiemet nukentėjo ir lietuviškos veislės. Vienas ūkininkas pirko gerą lietuvišką sėklą, tačiau ji neatlaikė šiųmetinių žiemos išbandymų.
„Mano laukuose iššalo ir vokiška, ir švediška veislės. Atsilaikė tik prancūziški hibridiniai kviečiai. Ateityje rinksiuosi hibridines veisles“,– sakė J.Žatkevičius.
Stinga vasarinių kviečių sėklos
Pasak R.Majausko, dėl žuvusių žiemkenčių išgyvenantys žemdirbiai gali susidurti su dar viena problema. „Nėra vasarinių kviečių sėklos, nes niekas nesitikėjo, kad bus toks didelis jos poreikis pavasarį. Sėti vasarinius rapsus negalime dėl sėjomainos, o miežių rinktis nesinori, nes nežinia, kokia bus jų kaina“,– svarstė daug žieminių kviečių netekęs ūkininkas.
Grūdų augintojų asociacijos vadovas tvirtino, kad žiemkenčiai nukentėjo ne tik nuo šalčių. Dalis pasėlių, anot jo, pavasarį užmirko ir užduso. „Vienas kolega džiaugėsi, kad visi jo žiemkenčiai gerai peržiemojo. Tačiau netrukus guodėsi, jog keli šimtai hektarų pražuvo vandeny“,– pasakojo R.Majauskas.
Vida Tavorienė
