Kai kurie asmenys yra grobiami dėl pinigų, tikintis gauti išpirką iš artimųjų, kiti yra seksualinių maniakų aukos. Didelė dalis pagrobtųjų sėkmingai grįžta namo. Tačiau, nepaisant to, daugelis jų patiria milžinišką psichologinę traumą. Dažnai tokią stiprią, kad yra gyvenimas yra sugriaunamas visam laikui. „History Collection“ surinko šešias daug žiniasklaidos dėmesio sulaukusias pastarojo šimtmečio pagrobimų istorijas.
Frankas Sinatra jaunesnysis (1963 m.)
Legendinio atlikėjo Franko Sinatros sūnaus pagrobimas 1963-ųjų gruodžio 8-ąją sukrėtė visas JAV. Tuomet devyniolikmetis jaunuolis norėjo sekti savo žymaus tėvo pėdomis ir jau buvo pradėjęs koncertinį turą po valstijas. Tačiau savų planų turėjo Joe’us Amsleris ir Barry Keenanas, du nusikaltėliai, nusprendę pagrobti jį dėl išpirkos.
Šalis dar buvo neatsigavusi po prezidento Johno F. Kennedy nužudymo sukelto šoko. Galbūt tai paskatino, praėjus vos kelioms savaitėms po šalį sudrebinusio įvykio, veiksmų imtis atlikėją persekiojusius asmenis.
Tą vakarą jaunesnysis Sinatra koncertavo viename Nevados kazino. Apie 21 val. jis ilsėjosi persirengimo kambaryje, kuomet į duris pasibeldė kurjeriu apsimetęs B. Keenanas. Atvėrus duris jį pasitiko du užpuolikai, kurie surišo kambaryje kartu buvusį jo draugą, o patį F. Sinatrą jaunesnįjį išsivedė prie automobilio, prieš tai užrišę akis.
Atlikėjo draugas sugebėjo greitai išsilaisvinti iš pančių ir pranešti apie pagrobimą policijai. Visi aplinkiniai keliai netrukus buvo užblokuoti, tačiau nusikaltėliai, nepaisant to, kad buvo viename iš postų sustabdyti, sugebėjo pro jį prasmukti. Praėjus 40 minučių į paieškas įsitraukė FTB agentai. Jie susisiekė su atlikėjo šeima ir rekomendavo laukti išpirkos prašymo, kad galėtų susekti nusikaltimo vykdytojus.
Jau kitą dieną B. Keenanas paskambino savo pažįstamam Johnui Irwinui ir paprašė jo pabūti tarpininku reikalaujant išpirkos. J. Irwinas susisiekė su F. Sinatra ir pranešė, kad šis lauktų tolimesnių instrukcijų. Dar kitą dieną Sinatrų šeima sulaukė dar vieno skambučio, kuriame vyras pareikalavo už sūnaus gyvybę 240 tūkst. dolerių. F. Sinatra pakluso FTB instrukcijoms ir surinko pinigus. Iš anksto sutartoje vietoje Kalifornijos mieste Sepulvedoje, „tarp dviejų autobusų“, gruodžio 11-osios rytą buvo paliktas krepšys su pinigais.
Tuo metu, kai B. Keenanas ir J. Amsleris džiaugsmingai pasiėmė pinigus, ne toks džiaugsmingas su įkaitu likęs J. Irwinas nusprendė jį paleisti. Jaunuolį pareigūnai aptiko prabangiame Bel Airo rajone, Kalifornijoje. Policija jį paslėpė nuo žiniasklaidos ir nuvežė į motinos namus. Nepaisant to, kad jaunesnysis Sinatra apie savo pagrobėjus negalėjo daug ką papasakoti, FTB aptiko namą, kuriame jis buvo laikomas. Maža to, supanikavęs J. Irwinas prisipažino apie padarytą nusikaltimą savo broliui, kuris iškvietė policiją. Gruodžio 14-ąją visi trys nusikaltėliai buvo suimti Sinatrų šeimai pavyko atgauti beveik visus išpirkos pinigus.
Teisme vyrai tvirtino, kad pagrobimas tebuvo noras papokštauti, tačiau tam nepateikė tam jokių įrodymų. Nepaisant to, kad teismas skyrė jiems ilgus metus kalėjimo, visi trys išėjo iš kalėjimo anksčiau laiko. B. Keenanas kalėjime praleido 4,5 metų, o vėliau tapo nekilnojamo turto pardavėju.
Stevenas Stayneris (1972 m.)
1972-ųjų gruodžio 4-ąją Kalifornijoje prasidėjo 7-mečio Steveno Staynerio košmaras, trukęs net septynerius metus. Tą dieną prie jo gatvėje priėjo 31-erių Ervinas Edwaras Murphy, pareiškęs, kad renka pinigus bažnyčiai. Jis paklausė vaiko, ar jo mama nenorėtų prisidėti prie labdaringos veiklos – geraširdis berniukas sutiko. Pasiūlęs šiam reikalui pavėžėti iki namų jis nusivedė Steveną į mašiną, kur jų jau laukė vyro bendras – pedofilas Kennethas Parnellis.
Septynmetis buvo nuvežtas į užmiesčio trobelę – visiškai šalia stovinčio berniuko močiutės namo. 41-erių K. Parnellis išprievartavo berniuką jau pirmąją pagrobimo naktį. Tęsdamas savo seksualinę prievartą pagrobėjas iš lėto bandė įtikinti Steveną, kad jo tėvams jis nebereikalingas. K. Parnellis berniukui pareiškė, kad jis dabar yra jo globėjas, kurį reikia vadinti „tėčiu“. Jis netgi pradėjo berniuką vadinti „Dennisu Gregory Parnelliu“, leido jį į skirtingas Kalifornijos mokyklas. Pedofilas nuolatos siųsdavo berniuką nupirkti jam alkoholio ir leisdavo laisvai išeiti iš namų. Tačiau sugniuždytas Stevenas nepasinaudojo proga pabėgti. Berniukas buvo palaužtas savo grobiko.
Augdamas S. Stayneris pradėjo abejoti tuo, kad K. Parnellis jam sako teisybę apie tėvus. Berniukas nuolat ieškodavo laikraščiuose ar televizijos reportažuose žinių apie jo paieškas. Tragiškas sutapimas, tačiau jo tėvų išsiųstos nuotraukos mokykloms, kuriose jis mokėsi, taip ir liko be atsako – niekas vaiko neatpažino.
Netrukus K. Parnellis prarado susidomėjimą „senstančiu“ Stevenu ir 1980-aisiais pagrobė dar vieną vaiką – 5-metį Timothy White’ą.
Penkiametis verkė ir maldavo paleisti jį namo. S. Stayneris suprato – jeigu jis nesiims veiklos, Timothy laukė tas pats likimas, kaip ir jo paties. Praėjus 16 dienų Stevenas pasiėmė kartu su savimi berniuką ir pakeleivingais automobiliais nusigavo iki Ukijo miestelio policijos nuovados. Pareigūnai sulaikė pagrobėjus, tačiau E. Murphy kalėjime praleido vos 2 metus, o K. Parnellis – vos penkerius. 2004-aisiais pastarasis sulaukė dar vienos bausmės – 25 metų kalėjimo už tai, kad bandė „įsigyti“ 4-erių berniuką už 500 dolerių. Mirė už grotų 2008-aisiais.
S. Staynerio istorija neturėjo laimingos pabaigos. Vaikas nesulaukė pakankamos psichologinės pagalbos, turėjo anksti mesti mokyklą dėl nuolatinių kitų vaikų patyčių. Vėliau turėjo problemų su alkoholiu, kuriuo bandė skandinti savo potyrius. Jam pavyko šiek tiek atsigauti ir sulaukęs 20-ies Stevenas sukūrė šeimą. Su žmoną Jody jis susilaukė dviejų vaikų. Vos 24-erių jis žuvo avarijos metu susidūrus lengvajam automobiliui ir motociklui.
Patty Hearst (1974 m.)
Patty Hearst pagrobimas yra vienas iš žymiausių per visą JAV istoriją. Ne tik todėl, kad ji buvo žiniasklaidos magnato Williamo Randolpho Hearsto dukra, bet ir dėl to, kokie dramatiški įvykiai sekė jos pagrobimą.
1974-ųjų vasario 4-osios vakarą į Hearstų namus duris kažkas pasibeldė. Kuomet 19-metė Patty atvėrė duris, į vidų įsiveržė grupė ginkluotų vyrų ir moterų. Simbionų išlaisvinimo fronto (angl. Symbionese Liberation Army, SLA) nariai sumušė jos sužadėtinį, o pačią Patty pagrobė.
Sukarinta organizacija SLA kovojo prieš JAV valdžią ir buvo pasiryžusi „sunaikinti kapitalistinę valstybę“. Patty Hearst buvo tikslinis taikinys, nes kilusi iš turtingos ir žinomos JAV šeimos. Jos pagrobimas smogikams suteikė būtent tai, ko jie ir norėjo – žiniasklaidos dėmesio. Jie iš pat pradžių pareikalavo kelių milijonų dolerių išpirkos maisto labdaros forma, tačiau netrukus sugalvojo geresnį savo aukos panaudojimo būdą.
Jie pradėjo psichologinį jaunosios Hearstų šeimos atstovės spaudimą, siekdami palenkti ją į savo pusę ir paversti jų „revoliucijos“ veidu. Vos po poros mėnesių smogikai išleido merginos balso įrašą, kuriuo ji tvirtino prisijungusi prie kovos ir net buvusi „įšventinta“ nauju vardu. 1974-ųjų balandį Patty buvo pastebėta banko vaizdo kamerų įrašuose, kuomet vyko SLA apiplėšimas. Ji turėjo rankose ginklą ir atrodė veikianti savo valia.
FTB pradėjo didžiulę operaciją, kuria buvo siekiama surasti P. Hearst ir nutraukti SLA veiklą. Praėjus mėnesiui buvo aptikta SLA slėptuvė Los Andžele. Apgultis baigėsi susišaudymu, kurio metu žuvo šeši smogikai, įskaitant ir jų lyderį Donaldą DeFreeze’ą. Tačiau pačios Patty, kuri padėjo gaujai vykdyti nusikaltimus (įskaitant beveik 2 mln. vertės turto išviliojimą iš savo tėvo), surasti nepavyko. 1975-ųjų rugsėjį FTB agentai ją sugavo San Franciske. Moteris buvo suimta, jai pateikti kaltinimai dėl banko apiplėšimo. Nepaisant gynybos bandymo įrodyti, kad ji veikė paveikta gaujos lyderių spaudimo, moteris buvo nuteista septyneriems metams kalėjimo.
Toks teismo sprendimas susilaukė nemažai kritikos. Psichologai jos elgesyje pamatė aiškius psichologinės traumos požymius, vienas jų Patty apibūdino kaip „žemo intelekto koeficiento zombį“. Nepaisant akivaizdžių požymių, kad merginai buvo „išplautos smegenys“, jokių psichinių sutrikimų, galėjusių išgelbėti nuo kalėjimo, jai diagnozuota nebuvo. Tiesa, prezidentas Jimmy Carteris jau 1979-aisiais suteikė jai malonę, todėl kalėjime ji išbuvo vos 22 mėnesius.
Aldo Moro (1978 m.)
Vienas iš tragiškiausių pagrobimų XX a. istorijoje įvyko Italijoje. Buvusį šalies premjerą ir Krikščionių demokratų partijos lyderį Aldo Moro 1978-ųjų kovo 16-ąją pagrobė „Raudonųjų brigadų“ smogikai. Jie sustabdė politiko automobilį, nužudė abu jo asmens sargybinius ir tris policininkus, lydėjusius jo automobilį. Teroristai pareikalavo paleisti 13 kairiųjų ekstremistų iš kalėjimo.
Net ir šiandien nėra tiksliai nustatyta A. Moro „kalėjimo“ vieta. Oficialiai teigiama, kad „Raudonųjų brigadų“ smogikai jį laikė „Via Camillo Montalcini“ viloje Romoje. Tačiau Aldo brolis Carlo Alfredo mano, kad jis buvo laikomas pajūryje. Laikomas nelaisvėje jis parašė net 86 laiškus įvairiems asmenims, įskaitant savo šeimą ar popiežių Paulių VI.
A. Moro buvo pagrobtas 55 dienas. Jų metu „Raudonosios brigados“ vykdė derybas su Italijos valdžia dėl apsikeitimo. Iš pradžių reikalavo minėtų trylikos smogikų, vėliau nusileido iki vieno jų „grąžinimo“.
Netrukus smogikai prarado kantrybę ir 1978-ųjų gegužės 9-ąją jie surengė „liaudies teismą“, kurio metu A. Moro buvo „pripažintas kaltu“. Egzekucijos rytą pagrobėjai pažadino politiką 6 val. ryto ir pareiškė, kad jiems reikia vykti į kitą vietą. Vienas iš banditų netgi jam pasakė, kad vyrą nuspręsta paleisti. Tačiau vietoje to jie sugrūdo jį į pintinę, nuvežė į savo bazės aikštelę ir ten nušovė.
Dėl pagrobimo buvo pateikti įtarimai 10 teroristų, tačiau sugauti ir suimti pavyko tik 8 iš jų. Keli sugebėjo pasprukti į Šveicariją ir Nikaragvą.
Elizabeth Smart (2002 m.)
14-metė Elizabeth po 2002-ųjų birželio 5-ąją įvykdyto pagrobimo Jutoje išgyveno dar ir siaubingą 9 mėnesius trunkantį išbandymą. Šis nusikaltimas patraukė visos Amerikos dėmesį. Tuomet žiniasklaida pranešė košmarišką naujieną: keturiolikmetė buvo pagrobta tiesiai iš savo miegamojo – vietos, kur ji turėjo būti visiškai saugi. Tą naktį Brianas Mitchellas įsmuko į mergaitės kambarį, prikišo peilį jai prie gerklės ir liepė nesakyti nė žodžio. Jis nusivedė Elizabeth iš namų į stovyklavietę miške, kur jų jau laukė jo žmoną, Wanda Barzee.
B. Mitchellas buvo įtikėjęs tuo, kad yra pranašas Immanuelis. Jis surengė makabrišką sutuoktuvių ceremoniją, pranešęs E. Smart, kad ji dabar yra jo žmona. Brianas ir Wanda laikė mergaitę nelaisvėje 9 mėnesius, nuolat keisdami savo dislokaciją Jutos ir Kalifornijos valstijose. „Immanuelis“ faktiškai kasdien prievartavo savo auką. Jis taip pat dažnai vertė ją badauti ir vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas. Tuo pat metu jis stengėsi ją įtikinti, kad jis iš tiesų yra pranašas.
Elizabeth pagrobimo palaužta sesuo Mary Katherine tą kraupią naktį miegojo tame pačiame kambaryje, kaip ir jos sesuo. Ji pakirdo iš miego, tačiau apsimetė mieganti ir stengėsi įsiminti, kaip atrodo užpuolikas. Daugelį mėnesių jai dėl patirto streso to nepavyko padaryti. Tačiau vieną dieną ji prisiminė vieną jų namuose dirbusį vyrą, vardu Immanuelis, kurį ir atpažino, kaip tos nakties šiurpųjį svečią.
Netrukus policijai pavyko nustatyti jo pavardę ir 2003-ųjų vasarį parodyti nusikaltėlio nuotrauką itin populiarioje tuo metu laidoje „America’s most wanted“. 2003-ųjų kovo 12-ąją praeiviai atpažino B. Mitchellą, einantį kartu su paaugle, ir iškvietė policiją. Dar tą pačią dieną B. Mitchellas su žmona buvo suimti, o mergaitė atsidūrė namuose.
Nepaisant abejonių dėl vyro psichinės būklės, kuri tik užtęsė teismo procesą, 2011-aisiais jis buvo nuteistas 2 kalėjimo iki gyvos galvos bausmėmis. Jo žmona dar 2009-aisiais buvo nuteista kalėti 15 metų už bendrininkavimą.
Elizabeth sugebėjo grįžti į normalų gyvenimą. 2008-aisiais ji baigė universitetą, o 2013-aisiais išleido knygą „Mano istorija“ – memuarus apie pas grobiką patirtus siaubus.
Michelle Knigt, Amanda Berry ir Gina DeJesus (2002-2004)
Trys merginos buvo pagrobtos skirtingu metu (2002-2004 metais) Klivlande. Visos trys sutiko būti pavežtos keturiasdešimtmečio Arielio Castro. Vyras jas visas nusivežė pas save į namus, kur laikė uždaręs rūsyje.
21-erių Michelle Knight buvo pagrobta pirmoji 2002-ųjų rugpjūčio 23-ąją. 16-metė Amanda Berry – 2003-ųjų balandžio 21-ąją, o 14-metė Gina DeJesus – 2004-ųjų balandžio 2-ąją. Policija vėliau pripažino, kad M. Knight paieškoms nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Pareigūnus suklaidino tai, kad M. Knight savo pagrobimo dieną turėjo pasirodyti teisme dėl savo vaiko susigrąžinimo – jai buvo apribotos tėvystės teisės. Policininkai nusprendė, kad M. Knight paspruko supykusi, kad iš jos buvo atimtas vaikas.
Abi paauglės buvo rodomos „America’s Most Wanted“ laidose, tačiau tai nedavė rezultatų. A. Castro su visomis trimis savo įkaitėmis elgėsi kraupiai visą jų nelaisvės laikotarpį. Vėliau M. Knight pasakojo, kad ji buvo pastojusi penkis kartus, tačiau pagrobėjas ją taip stipriai talžė, kad visus tuos kartus ji patyrė persileidimą. A. Berry pagimdė nuo A. Castro vaiką, kurį šis pasiimdavo su savimi ir vežėsi parodyti savo mamai ar suaugusiai dukrai. Pastarajai jis sakė, kad vaiko susilaukė su „drauge“.
A. Castro savo aukas maitindavo tik vieną kartą per dieną ir nuolat žiauriai mušdavo bei prievartaudavo. Nepaisant aktyvių policijos paieškų, vyras nepateko į įtariamųjų ratą. Sykį policininkai netgi lankėsi jo namuose, tačiau visiškai kitu klausimu.
Košmaras baigėsi 2013-ųjų gegužės 6-ąją, kuomet A. Castro išvyko iš namų, palikęs sunkias rūsio duris neužrakintas. Jis mėgdavo „išbandyti“ savo įkaites palikdamas duris ir išėjimus „pusiau uždarytus“, o jeigu kuri nors ir moterų bandydavo bėgti, grįžęs jas primušdavo. Tądien M. Knight nebandė sprukti, nes lauko durys buvo užrakintos, bet sugebėjo prisišaukti kaimynus, kurie ir iškvietė policiją. Apžiūrėję namus, pareigūnai aptiko ir kitas dvi pagrobtąsias. 2013-aisiais jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir dar 1000 metų. Jo turtas buvo konfiskuotas ir skirta 100 tūkst. JAV dolerių bauda.
Pats prievartautojas kalėjime ramybės nesurado. Dar 2013-ųjų rugpjūtį jį rado nusižudžiusi, praėjus vos mėnesiui po bausmės įsigaliojimo.
