Karjeros siekiantys Lietuvos diplomatai, pasirodo, yra gerokai išpuikę. Jie atsisako vykti į nepasiturinčias ar nestabilias šalis, derėdamiesi dėl išskirtinių privilegijų tolesnei karjerai, ir nori būti siunčiami į pasiturinčias Vakarų valstybes, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Lyg ant mielių kylantis diplomatų – ypač jaunųjų – išrankumas išvedė iš kantrybės Užsienio reikalų ministerijos vadovybę. Ji pasiryžo diplomatų gretose įvesti kone kareivišką tvarką.
Ministro įsakymui vykti į ambasadą užsienio šalyje nepaklūstantis asmuo netgi gali būti pašalintas iš tarnybos.
Apie tai, kad diplomatai nori būti siunčiami tik į „malonesnes“ valstybes, o siunčiami į Rytų šalis derasi dėl aukštesnių rangų, buvo kalbama viename Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje.
Užsienio reikalų ministerija jau sugriežtino diplomatų atestacinės komisijos nuostatus, o parlamentarai rengiasi griežtinti Diplomatinės tarnybos įstatymą.
„Tokia problema iš tiesų egzistuoja. Tačiau Lietuva šiuo požiūriu nėra unikali šalis. Neseniai teko bendrauti su Slovėnijos užsienio reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, kuris pasakojo, kad jiems kartais būna sunku nusiųsti diplomatus netgi į savo misiją prie Europos Sąjungos Briuselyje“, – „Lietuvos rytui“ sakė Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Algimantas Rimkūnas.
Diplomatai vengia vykti į tokias valstybes kaip Rusija, Baltarusija, Gruzija, Kazachstanas.
„Jie ieško tokių vietų, kur darbas būtų lengvesnis, šalis būtų patrauklesnė ekonomiškai, saugesnė“, – teigė A. Rimkūnas.
Tiesa, vienoje rankoje botagą laikanti ministerija kita ranka tiesia meduolį. Jau nuspręsta padidinti diplomatų algas ambasadose Baltarusijoje ir Gruzijoje, atlygį ketinama kelti Rusijoje, Ukrainoje, Azerbaidžane.
Bene didžiausios algos diplomatams mokamos Afganistane. Ten jiems ketinama skirti ir daugiau pinigų patalpoms nuomoti.
Minėtose šalyse diplomatai gaus didesnes algas ne tik dėl tų kraštų ekonominės būklės, bet ir dėl galimos rizikos savo sveikatai ar net gyvybei.
Kai kurių Seimo komiteto narių teigimu, diplomatų ir ministerijos vadovybės derybų dėl karjeros geras pavyzdys yra ambasadorius Gediminas Šerkšnys. Komitetas neseniai nepritarė jo kandidatūrai į ambasadoriaus Portugalijoje postą.
Šį postą ministerija G. Šerkšniui numatė dėl to, kad jis buvo sutikęs vykti į Lietuvos specialiąją misiją Afganistane.
Kelis mėnesius pavadovavęs šiai misijai diplomatas, net negrįžęs į ministeriją, būtų buvęs išsiųstas į Portugaliją, bet kelią jam užkirto ne tik Seimo narių nepasitenkinimas tokiais sandoriais, bet ir politika.
G. Šerkšnio kandidatūrai itin pasipriešino Seimo komiteto pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas. Jis tvirtino, kad šis diplomatas – nuo seno dešiniųjų proteguotas kandidatas.
Patys socialdemokratai yra irgi ne kartą sulaukę kritikos, kad ambasadoriais skiria saviškius.
