Naujųjų metų šventė Egipte virto tragedija šios šalies krikščionims. Per religines apeigas Aleksandrijos koptų bažnyčioje iškart po vidurnakčio sprogo bomba šalia šventovės esančiame automobilyje. Žuvo 21 žmogus ir 24 buvo sužeisti. Po išpuolio Egipto prezidentas ragino šalies krikščionis ir musulmonus kartu priešintis terorizmui, tačiau naujametė tragedija tik dar labiau pakurstė pastaruoju metu šalyje verdančias religines aistras.
Ragino susitaikyti
Visų Šventųjų bažnyčioje Aleksandrijoje naujametę naktį Mišiose dalyvavo beveik tūkstantis tikinčiųjų. Iškart po vidurnakčio lauke sprogo bomba. „Nugriaudėjo galingas sprogimas, ir aš iškart apkurtau, daugiau nieko negirdėjau“, – ligoninės lovoje žurnalistui sakė septyniolikmetis Markas Butrosas. Kitas liudininkas vietos televizijai prisipažino, kad prieš pat sprogimą matė, kaip du vyriškiai šalia bažnyčios pastatė automobilį ir pasišalino. Nuo sprogimo nukentėjo ir netoliese stovinti mečetė. Joje sužeisti 8 musulmonai. Kelios valandos po sprogimo prezidentas Hosnis Mubarakas per valstybinę televiziją prisipažino, kad išpuolis jį sukrėtė, ir pažadėjo surasti kaltuosius. „Šis teroro aktas sužeidė Egipto piliečių jausmus. Pralietas Aleksandrijos krikščionių ir musulmonų kankinių kraujas mums byloja, kad terorizmas nutaikytas į visą Egiptą, kad teroristams nėra skirtumo tarp musulmonų ir koptų“, – kalbėjo šalies vadovas. Šalies vadovas užsiminė, kad teroro operacija galėjo būti suplanuota užsienyje siekiant Egiptą paversti kruvina žudynių scena, kokia jau tapo Artimųjų Rytų regionas ir Vakarų pasaulis. Egipto musulmonų lyderiai taip pat pareiškė užuojautą aukų artimiesiems ir kvietė vienytis. Islamo opozicijos judėjimo „Musulmonų brolybė“ atstovai teigė, kad nė viena pasaulio religija negali pateisinti tokio nusikaltimo.
Įsiplieskė neramumai
Tačiau Egipto politikos ir religijos lyderių pastangos tragedijos akivaizdoje suvienyti šalį nedavė vaisių. Šimtai pasipiktinusių koptų iškart po sprogimo susirėmė su policija ir vietos musulmonais. BBC pranešė, kad buvo mėtomi akmenys ir buteliai bei bandyta suniokoti netoli tragedijos vietos esančią mečetę. Įsiaudrinę krikščionys įsibrovė į musulmonų šventovę ir pradėjo laukan mėtyti šventas islamo knygas. Gatvėse suliepsnojo keletas automobilių. Protestai nesiliovė ir kitą dieną. Sekmadienį į tragedijos vietą susirinkusi koptų minia skandavo: „Mūsų sielos ir kraujas atpirks Šventąjį Kryžių“, „O, Mubarakai, koptų širdys liepsnoja.“ Į gatves išėjo ir Egipto sostinės Kairo krikščionys. Protestuotojai rinkosi prie Šv. Morkaus katedros, kurioje yra Koptų stačiatikių bažnyčios vadovo Šenudos III, tituluojamo koptų popiežiumi, sostas. „Popiežiau Šenuda, būk ramus. Mes esame jauni ir apginsime tave savo kraujo kaina. Revoliucija, revoliucija Egipte, visose Egipto bažnyčiose“, – šaukė minia.
Kaltino abejingumu
Aleksandrijos koptų vadovas arkivyskupas Arveisas apkaltino saugumo tarnybas, neva šios siekia išpuolį nurašyti savižudžiui teroristui, kad pateisintų savo neveiklumą. „Lauke bažnyčią saugojo tik karininkas ir trys kareiviai. Kodėl jie nepasirūpino didesne apsauga tokiu neramiu metu, kai taip padažnėjo „Al Qaeda“ grasinimai?“ – klausė šventikas. Vyriausybė aiškino, kad dėjo pastangas sustiprinti apsaugą šalia bažnyčių tada, kai judėjimo „Irako islamo valstybė“ sukarinta grupuotė, siejama su „Al Qaeda“ padaliniu Irake, spalio mėnesio pabaigoje pagrasino surengti išpuolius prieš Egipto koptus. Keletą mėnesių Egipto koptai reiškė susirūpinimą, kad jie yra diskriminuojami. Musulmonai savo ruožtu kaltino krikščionis, kad šie draudžia bažnyčios nariams atsiversti į islamą. BBC arabų reikalų ekspertas Magdis Abdelhadis prognozuoja, kad teroro aktas Aleksandrijoje dar labiau sustiprins Viduriniųjų Rytų krikščionių bendruomenių baimes, jog susidorojimo su jomis pavojus šiuo metu yra gerokai padidėjęs.
Susiskaldžiusi visuomenė
Koptų stačiatikių bažnyčiai priklauso apie 10 proc. egiptiečių. Dauguma šalies gyventojų yra musulmonai. Viduržemio jūros uostamiestyje Aleksandrijoje, antrame pagal dydį Egipto mieste, kuriame gyvena daugiau kaip 4 milijonai gyventojų, ir praeityje būta religinių susidūrimų. Tačiau pastaruoju metu religinė įtampa apėmė visą šalį. Smurtiniai incidentai sukrėsdavo Egiptą beveik kas antrą savaitę. Pirmieji pavojaus varpai nuskambėjo prieš metus, kai musulmonas Nagas Hamadis vienoje bažnyčių nušovė šešis krikščionis. Nesutarimai tarp Egipto musulmonų sunitų daugumos ir krikščionių koptų mažumos augo pastaruosius kelis dešimtmečius. Dėl dviejų bendruomenių poliarizacijos kaltinama švietimo sistema, polinis valdžios neveiklumas ir žiniasklaida. Daug kritikos sulaukia saugumo tarnybos. Ekspertų nuomone, policija nesugeba laiku reaguoti į nedidelius religinius ginčus, todėl jie dažnai virsta smurtiniais veiksmais. Kai įvyksta incidentas, policija paprastai suima po lygų skaičių krikščionių ir musulmonų. Tačiau dauguma nusikaltimų lieka neišaiškinti. Vakarų analitikai pastebi, kad ofi ciali valdžia dažniausiai neigia, jog tarp skirtingų tikybų šalies piliečių egzistuoja religinė priešprieša, o kai įvyksta nelaimė, apeliuoja į nacionalinę vienybę. Ir šį kartą šalies vadovas elgėsi panašiai bei paskubėjo pareikšti, kad prie išpuolio Aleksandrijoje ranką prikišo užsienio jėgos.
VL žurnalistas Arvydas Jockus
