Po šeštadienio popietę įvykdyto išpuolio Briuselio centre esančiame žydų muziejuje, per kurį trys žmonės žuvo ir vienas buvo sunkiai sužeistas, policija iki aukščiausio lygio sugriežtino žydų institucijų apsaugą, o vyriausybė ėmėsi skubių žingsnių nuraminti 8 mln. šalies rinkėjų.
Pirmieji daliniai rezultatai bus pradėti skelbti netrukus po to, kai 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku bus uždarytos balsavimo apylinkės, tačiau prognozės leidžia tikėtis įtemptos kovos po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių 2010-ųjų rinkimų, po kurių ši kalbiškai susiskaldžiusi šalis net 541 dieną buvo be vyriausybės.
„Yra visiška nežinomybė, galima bet kokia (rinkimų) baigtis“, - sakė politologas Jeanas Fanielis (Žanas Fanielis).
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad olandiškai kalbantys flamandų separatistai iš šiaurinės Flandrijos ir prancūziškai kalbantys socialistai iš pietų turi apylyges pozicijas.
Belgijoje nėra nacionalinių politinių partijų, o dabartinę federalinę koalicinę vyriausybę yra sudariusios politinės jėgos iš abiejų vizualiai nematomos, tačiau labai realios kalbinės sienos pusių.
Pagal tradiciją, Belgijos karalius Philippe'as (Filipas) paves sekmadienio rinkimus laimėsiančios partijos lyderiui formuoti vyriausybę. Tai bus pirmieji rinkimai Philippe'ui, kuris į sostą įžengė tik pernai.
Per šiuos rinkimus pagrindinis dėmesys sutelktas į flamandų separatistų Naująjį flamandų aljansą (Nieuw-Vlaamse Alliantie, N-VA), kuriam vadovauja Antverpeno meras Bartas De Weveris (Bartas De Veveris).
Šią savaitę atliktos viešosios nuomonės apklausos rodo, kad N-VA turi stipriausias pozicijas Flandrijoje - jį remia 29,8 proc. rinkėjų.
Tai didesnė parama nei B.De Weverio rezultatas 2010 metais vykusiuose rinkimuose, tačiau dar vos prieš kelias savaites sociologinės apklausos rodė, kad griežta retorika pasižymintį separatistų lyderį remia beveik 40 proc. rinkėjų.
Apžvalgininkai sako, kad rinkėjai vis labiau būgštauja, jog nepasikartotų 2010-2011 metų politinė suirutė, kai šalis gyveno be vyriausybės, kurią suformuoti iš esmės trukdė ginčai dėl N-VA reikalavimų perduoti daugiau galių Flandrijos regionui. Rekordiškai ilgai trukusi politinė aklavietė Belgijoje baigėsi, kai buvo suformuota socialisto Elio Di Rupo (Elijo Di Rupo) koalicinė vyriausybė, kurią sudarė trys partijos iš šiaurės ir trys - iš pietų.
