Paauglių gaujos su juodais raiščiais ant veidų sudaužė ir sudegino apie 80 automobilių. Chuliganų akcija prasidėjo apie devintą valandą vakaro vietos laiku. Daugelis šių incidentų užfiksuota Geteburge, tačiau padegimai taip pat buvo užfiksuoti ir miestuose, kurie yra nutolę per 100 kilometrų nuo „epicentro“.
„Panašu, kad mes turime reikalų su kruopščiai suplanuota, faktiškai karine, operacija“, – grėsmingai prabilo Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas.
Tą pačią naktį automobiliai degė Trolhetane – į šiaurę nuo Geteborgo, ir Falkenberge (mieste į pietus nuo Geteborgo).
Degantys automobiliai taip pat buvo aptikti Stokholme, tačiau kol kas susieti įvykius sostinėje ir masinius padegimus Švedijos vakaruose teisėsaugai nepavyko.
Švedų žiniasklaidos duomenimis, kaukėti jaunuoliai daužė automobilių stiklus ir padeginėjo specialiai tam atsineštą skystį. Jie taip pat apmėtė akmenimis policininkus. Apie nukentėjusiuosius nėra pranešama, nors materialiniai nuostoliai yra milžiniški.
Kam tai gali būti naudinga?
Policijai pavyko nustatyti kelių jaunuolių, kurie pagedimų metu buvo rajone, tapatybes, ir pašnekėti su kai kurių iš jų tėvais. Tačiau teisėsaugininkai kol kas negali nurodyti, ar šie jaunuoliai dalyvavo išpuolyje, ar ne.
Kalbėdamas Švedijos radijui, premjeras S. Lefvenas kreipėsi į chuliganus su gana paprastu klausimu: „Kokį velnią jūs čia išdarinėjate?“
Piktadarių motyvai lieka neaiškūs, tačiau padegėjai aiškiai kopijuoja naktinius 2013-ųjų neramumus Stokholme. Tuomet protestų pagrindu tapo pagyvenusio žmogaus žūtis: neadekvatus vyras mosavo mačete priešais policininkus ir buvo nušautas. Tuomet policija buvo apkaltinta žiaurumu, o prastesniuose rajonuose, kuriuose daugumą sudaro imigrantai, prasidėjo neramumai – kaukėti jaunuoliai laužė viską, kas papuola po ranka ir padeginėjo automobilius.
2013-ųjų chaosas sostinėje paskatino kalbas apie imigracinės politikos pokyčius, nedarbą ir augantį pajamų skirtumą tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių švedų.
Dar daugiau kalbų apie šį įvykį kelia tas faktas, kad rugsėjo 9-ąją Švedijoje vyks rinkimai, o migracijos klausimas išlieka vienu opiausių šalyje. Manoma, kad pogromais gali pasinaudoti radikalios partijos.
Tai rodo ir rinkėjų nuomonių pasiskirstymas. Švedų valdančiosios socialdemokratų partijos reitingai nukrito iki žemiausių per visą jos valdymo istoriją, o „Švedų demokratų“ judėjimas, pasižymintis savo griežta antimigracine pozicija, sulaukia vis daugiau palaikymo.
„Aš nenustebčiau, jeigu paaiškėtų, kad su tuo (padegimais) kažkokiu būdu siejasi ultradešinieji ekstremistai“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė kairiųjų atstovas Danielis Riazatas.
Europoje tai nėra pirmas organizuotas išpuolis prieš visuomenę pastaruoju metu. Jeigu 2013-aisiais Stokholme riaušės kilo spontaniškai, dėl konflikto su policija, tai migrantų išpuoliai Kelno centrinėje aikštėje 2016 metų išvakarėse buvo aiškiai koordinuoti. Tuomet policija pripažino, jog pirmą sykį susidūrė su tokio masto reiškiniu, ir nebuvo jam pasiruošę. Tiesa, nustatyti asmenis, kurie galėjo organizuoti išpuolį, o tuo labiau – tikruosius naudos dėl kilusio chaoso gavėjus, jiems taip ir nepavyko.
