Vos prieš keletą dienų į Lietuvą sugrįžo dvi projekto „Misija Sibiras“ ekspedicijos – iš Tomsko srities Rusijos Ferderacijoje ir Tadžikistano respublikos. Į Rusijos federaciją Tomsko sritį vyko 16 jaunuolių, šiai ekspedicijai vadovavo patyręs keliautojas Gintautas Alekna, o jam talkino Arnoldas Fokas.
Komanda Tomsko srityje, ieškodama lietuvių kapinių, ekspedicijos metu pėsčiomis įveikė beveik 100 kilometrų. Sutvarkytos Tomske, 86-ame ir 109-ame kvartaluose, taip pat – Tunguskyj Gor bei 20 kilometrų nuo Baturino esančios Centralnaj kapinės, kuriose palaidoti mūsų tautiečiai. 86-ajame kvartale pastatytas pačių ekspedicijos dalyvių medinis kryžius.
Skirtingi žmonės tapo komanda
Ekspedicijos vadovo asistentas kaunietis A. Fokas, paklaustas, ar pavyko įgyvendinti visus misijos tikslus, sakė: „Misija tikrai pavyko – visus tikslus pasiekėme. Buvo įdomu stebėti, kaip skirtingų interesų ir požiūrių jaunų žmonių grupė po poros savaičių tapo tikra komanda per dvi savaites. "Tomsko srityje sutvarkėme septynias lietuviškas kapines, kurių būklė buvo prasta – kryžiai supuvę. Vienas svarbiausių darbų buvo aptverti šių kapų teritoriją tvora, kad jos kuo ilgiau išliktų pažymėtos kaip amžinojo poilsio vieta“, - sakė A. Fokas. Pašnekovo teigimu, tvora ir vietiniams gyventojams primins šių vietų išskirtinumą ir dar bent kurį laiką nebus vykdomi miško pjovimo darbai.
Apie tai, kaip sekėsi surasti taigoje esančius lietuviškus kapus, pašnekovas sakė: „Vietose, į kurias mes keliavome, jau lankėsi ekspedicijos vadovas Gintautas Alekna, tad jau žinojome, kur vykstame. Žinoma, kai kurių lietuviškų kapaviečių teko paieškoti, nes keletas laidojimo vietų yra prie kaimų, kurie jau išnykę, paskutiniai gyventojai juose gyveno prieš 50-60 metų.“ Pasakodamas apie kapinių paiešką, A. Fokas teigė, kad vešli Sibiro gamta jau spėjo pasiglemžti nemažą dalį lietuviškų kapų ir kartais palaidojimų vietą pavyksta atpažinti vos iš keliasdešimties metrų.
Gyvenimas laukinėje gamtoje
Ekspedicijos vadovo asistentas taip pat prasitarė, kad projekto dalyviams teko ne vienas laukinės Sibiro gamtos išbandymas: be spiečių uodų ir alinančio karščio jaunuoliai turėjo iškęsti ir geriamo vandens stygių, o patys drąsiausi net išsimaudė pelkėje: „Ekspedicijos metu stigo geriamo vandens, bet už tai buvo pakankamai pelkių vandens“, – šypsodamasis sakė pašnekovas.
„Krašte, į kurį vykome, pavojų yra visuomet. Apsistojome vietovėje, kurioje gyvena lokiai, tad ekspedicijos dalyviai turėjo pakaitomis budėti naktį prie laužų ir tokiu būdų apsisaugojo nuo galimų nekviestų svečių apsilankymų stovykloje“, – kalbėjo A. Fokas.
A. Foko teigimu, ekspedicijos dalyviams teko ir nemenkų fizinių išbandymų – vieną dieną teko nužingsniuoti net 32 kilometrus. Šį atstumą ekspedicijos dalyviai įveikė nešdamiesi sunkias kuprines, palapines ir kitą išgyvenimui Sibiro sąlygomis būtiną inventorių.
Vietiniai ekspediciją sutiko draugiškai
Apie tai, kaip ekspedicijos dalyvius sutiko vietiniai Sibiro gyventojai, pašnekovas sakė: „Visame pasaulyje, visose šalyse gyventojų pasitaiko labai įvairių, tad ne išimtis ir Tomsko sritis. Džiugu tai, kad sutikome daug draugiškų žmonių. Vietiniai kaimelių gyventojai, sužinoję, ko mes atvykome, labai pozityviai vertino mūsų kelionės tikslą“, – kalbėjo A. Fokas.
Apie tai, kaip su ekspedicijos sunkumais sekėsi susidoroti merginoms, ekspedicijos vadovo asistentas sakė: „Merginos su visais išbandymais susidorojo puikiai – jei ne jos, tai nebūtų buvę skanaus maisto ir gražių dainų prie laužo“.
Lauktuvių – beržo tošis
Į klausimą, kuo išskirtinė šių metų ekspedicija, pašnekovas sakė: „Sunku palyginti visas misijas – kiekviena jų kuo nors skiriasi. Kasmet į lietuvių tremties vietas vyksta vis kita jaunų žmonių grupė ir šį istorijos etapą pasakojame vis iš naujo. Kalbant apie tai, kuo išskirtinė buvo šių metų misija į Tomsko sritį, tai kelionės metu sutikome nemažai antros kartos lietuvių, su jais pabendravome.“
Į klausimą, ką prisiminimui parsivežė iš Sibiro, A. Fokas atsakė kiek netikėtai: „Iš Tomsko srities miškų parvežiau didelę beržo tošį, padovanosiu ją sūnui, jis tikrai sugalvos, ką gražaus galima iš jos padaryti.“
Pokalbio pabaigoje A. Fokas pridūrė, kad iš tiesų tikroji misija tik prasideda, nes ekspedicijos dalyviai keliaus po šalies mokyklas ir pasakos savo įspūdžius, pasidalins patirtimi.
