Apie Australiją, ten mokamus atlyginimus bei pragyvenimo kainą, pasakoja Jolita Pranskuvienė, 15 metų patirtį marketinge sukaupusi specialistė.
Pateikiame jos tekstą.
„Ar tikrai Australijoje kengūrų daugiau, nei gyventojų, o mėsa pigesnė, nei daržovės, ar aborigenų gatvėse galima sutikti, o etiketė svajonių šalis atitinka realybę?“ Šiuos ir šimtus panašių klausimų apie žaliąjį kontinentą man užduoda draugai, pažįstami ir tiesiog besidomintys, sužinoję, kad išvykome pagyventi į Sidnėjų. Bandysiu į juos atsakyti, bei paneigti tam tikrus mitus ir stereotipines etiketes „pigu-brangu“.
Lietuvoje dirbau mažmeninės prekybos tinkle, marketingo skyriuje. Per 15 darbo metų susikaupė daug patirties ir žinių. Tad persikėlus gyventi čia, paprastai apsipirkti nemoku, „profesinis smalsumas“ daro savo: negaliu nematyti vidaus ir išorės reklamų, parduotuvių išplanavimų, prekių išdėstymo, kainų, akcijų ir daugybės kitų dalykų, kurie paprastam pirkėjui net nepastebimi.
Internete apsčiai įspūdžių apie Australijos gamtą, paplūdimius, studijas, lankytinas vietas, tačiau apie parduotuves, prekių kainas informacija abstrakti – „brangu“, „pigiau“, „man atrodo“. Su pricer.lt įkūrėju Arūnu Vizicku nusprendėme, kad bus įdomu realiai palyginti plataus vartojimo prekių kainas, paanalizuoti asortimentų ypatumus, bei pasižvalgyti čionykštėse parduotuvėse.
Daug uždirba ir vertina sveiką gyvenseną
Australijos statistikos departamento duomenimis minimalus savaitinis atlyginimas siekia 450,31 Eur, vidutinis, 40 darbo valandų, savaitinis atlyginimas – 1001,26 Eur, vidutinės metinės pajamos varijuoja nuo 36 284,69 Eur. Didžiausią gyventojų dalį (net 58 proc.) sudaro asmenys nuo 25 iki 69 metų amžiaus.
Vidutinis Australijos gyventojas namų ūkiui (nuomai, vandeniui, elektrai, dujoms ir kt.) išleidžia apie 22,9 proc. atlyginimo, transportui – 10,7 proc., poilsiui ir pramogoms – 10,5 proc., maistui ir nealkoholiniams gėrimams - 10,2 proc., restoranams-viešbučiams – 7 proc., sveikatos poreikiams – 5,9 proc., namų apyvokai – 4,5 proc., švietimui – 4,3 proc., alkoholiui, tabakui – 3,5 proc., drabužiams ir avalynei – 3,1 proc., komunikacijoms – 2,4 proc..
Australijos gyventojai labai vertina sveiką gyvenseną, todėl daug sportuoja ir žinoma, renkasi kokybiškus, ekologiškus produktus. Lengvai pasiduoda reklamuojamoms naujovėms. Jie taip pat linkę taupyti, tačiau ne būtiniausių prekių sąskaita, o mažindami išlaidas alkoholiui, transportui ir tam tikriems maisto produktams. Beje, australiečiai itin aistringi pirkėjai internetuose.
Dominuoja prekybos tinklai bet gausu ir mažų parduotuvėlių
Didžiausią rinkos dalį užima „Woolworths“ tinklas – 35,7 proc., аntrоje vietoje „Coles“ su - 33,2 proc. rinkos dalies, o trečioje žemų kainų lyderis „Aldi“ – 13,2 proc. Tuo tarpu smulkiojo verslo supermarketai pasidalija 8,6 proc. rinkos „pyrago“.
Vartotojai, kurių poreikiams patenkinti reikia plataus prekių asortimento, yra smalsūs, inovatyvūs, renkasi „Woolworths“ arba „Coles“ parduotuvėse (hypermarketų ir supermarketų formatas). Lietuvoje jų atitikmuo būtų „Maxima“ ir „Rimi“. Norintys taupyti renkasi žemų kainų parduotuvę „Aldi“. Pastarasis mėgiamas ir europiečių, kadangi tikimasi „vokiškos kokybės“ ir nišinių produktų (vokiškų dešrelių, saldumynų ar konservuotų gaminių).
Be minėtų prekybos tinklų, miesto centre ir priemiesčiuose yra daug smulkiojo verslo parduotuvių. Jose sunku įžvelgti standartus, suvokti vizijas ir misijas. Šypsojau sau į ūsą: aplankęs tokią prekyvietę lietuviškas higienistas mikliai surašytų pluoštus pažeidimų ir lieptų užsidaryti: nešvaru ir netvarkinga, problemos su elektros instaliacija, šaldytuvų režimai netinkami ir tt. Smalsumo vedama užsukau į parduotuvę „Russkis Deli“, kurioje prekiaujama europietiškomis prekėmis. Aptikau „Nykštuko“ sūrelius, kuriuos reklamavo kaip rusišką (!) gaminį. Kol ruošiau straipsnį, vėl atsivežė kitos rūšies „Nykštukų“ – tik dabar jau korektiškai reklamuoja. Gerai tos akys ir ausys Australijoje.
Gi visa pagarba ir susižavėjimas kepyklėlėms, specializuotoms mėsos, žuvų ir jūrų gėrybių, bei vaisių – daržovių krautuvėlėms! Daug jų įsikūrusių didžiuosiuose prekybos centruose. Tokie prekystaliai ir lentynos... Kiekvienas gaminys išmyluotas ir išpuoselėtas, o žavūs pardavėjai tik ir gaudo neapsisprendusius klientus.
Vilioja šviežumu ir spalvomis
Didieji prekybos tinklai taip pat deda visas pastangas vilioti pirkėjus. Jau įėjimo zonoje, prieš kasas, sumodeliuoti vaisių ir daržovių išstatymai. Kelionė po prekybos salę prasideda būtent nuo šio skyriaus. Nereik būti guru, iš karto matyti, kad ši zona yra itin svarbi ir prižiūrima. Gerai apgalvoti lentynų aukščiai – patogu pasiimti, neteko užmatyti didelių suverstų kalnų – nebaisu, kad sugrius muliažai ar apačioje esantys vaisiai bus apgadinti. Salotos, svogūnų laiškai, krapai ir kiti lapiniai išguldyti ant ledukų.
Šiuo metu lentynose karaliauja mangai. Jų sezonas prasideda rugsėjo mėnesį ir tęsiasi iki balandžio. Pirmiausiai sunoksta populiariausieji „Kensington pride“ (sudaro 52 proc. visų mangų pardavimų), „Calypso“ (22 proc.), o sausio – vasario mėnesiais galima mėgautis visa skonių palete – nuo medaus, tropinio aromato iki netikėto saldžiarūgščio. Yra daugiau nei dešimt mangų rūšių ir visi jie auginami Australijos regionuose. Vienas vaisius gali sverti šimtą gramų, o kitas - gerą puskilogramį.
Naudinga žinoti, kad mangus būtina išimti iš plastikinio maišelio, rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje (18 -22C), o pjaustymo būdas, kurį čia išmokau, labai paprastas ir patogus. Tai pamatysite nuotraukų galerijoje. Tad belieka pasirinkti: nori pirkti po vieną – mokėsi brangiau, nori pigiau - prašau fasuotų, nori dar pigiau – imk dėžutę.
Mangai parduodami sunokę, tad tinkami valgyti iš karto. Naudojami ir glotnučiams, įvairiems desertams, salotoms (prie vištienos, jūrų gėrybių), ir būtinai Pavlovos pyragui, kuris yra australų pasididžiavimas. Tai morenginiai lakštai, kurie pertepami grietinėlės kremu, puošiami vaisiais ir uogomis: mangų kubeliais, vyšniomis, avietėmis ar braškėmis. Dėžutės su Pavlovos morengais sukrautos čia pat, vaisių skyriuje.
Vasaros sezonas turtingas ne tik mangais. Uogos, nektarinai ir persikai, abrikosai ir slyvos, melionai, apelsinai, bananai... Įdomu pastebėti, kad sezoniniai vasaros vaisiai regionuose skiriasi ir vieni kitus papildo. Tad nenuostabu, kad ištisus metus galima mėgautis kone visomis vaisių rūšimis. Atvežtinių labai nedaug: granatai, datulės, mandarinai iš Amerikos, kiviai iš Italijos ar Fidžio, kokosai iš Vietnamo.
Ant nefasuotų vaisių klijuojami maži lipdukai su pavadinimu – patogu ir pirkėjams ir kasininkėms – nesuklysi. Bananų ženklinimas įdomus – galiukai užklijuojami spalvota plėvele (raudona, žalia), tad neįgudusiai kasininkei nereikia prisiminti ypatingo vaisiaus atspalvio ar formos.
Medalių (pirmos ar antros klasės) vaisiams čia niekas neskiria. Jie yra skirtingų rūšių, bet kokybės ženklinimo neturi. Čia nerasi ir itin pigių obuolių. Jie gali būti akciniai – tuomet pigesni, arba sezoniniai – kai reikia parduoti didelį kiekį.
Bendras lygintinų vaisių Lietuvoje ir Australijoje sąrašas trumpas. Mat skiriasi rūšys, pavadinimai, fasavimas: vienur parduodama vienetais, kitur kilogramais. Radau aštuonis sutapimus.
Lietuvoje populiarūs ekologiškų vaisių daržovių skyreliai, o mano lankytose parduotuvėse Sidnėjuje jų nebuvo iš viso, o jei ir buvo – tai nieko įdomaus nepamačiau: pustuštės lentynos ir jokios metodikos. Manau, kad pirkėjų poreikius patenkina bendrieji skyriai.
Kaip ir Lietuvoje, taip ir Australijoje vartotojai pirmiausiai domisi ir perka sezono prekes, tad dabar, vasarą, „ant bangos“ yra mangai, uogos, kaulavaisiai, o obuoliai laukia savo sezono – rudens. Tačiau apelsinai ant mano stalo nežino sezoniškumo – jų yra visada.
Tokių gardžių Lietuvoje nebuvo. Ragavau ir ličių, ir „drakono vaisių“ (pitajų) – įspūdžio nepaliko, bet čia, matyt, mangai kalti.
