Žmonės sugebėjo atrasti būdus gyventi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. O netrukus po to jie surado būda ten išgerti.
Vietose, į kurias sudėtinga patekti, galimybę pabendrauti suteikianti erdvė, yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Ar tai aktyvaus ugnikalnio papėdė, ar takas, vedantis į Everesto viršūnę, beveik visur galite tikėtis rasti vietą, kur skamba gyvybingas pokalbis ir pilstomi taurieji gėrimai.
Taigi, “Atlas Obscura’ siūlo pasiskaityti apie tolimiausius barus pasaulio pakraščiuose.
1. Baras “Vernadsky” tyrimų bazėje (Galindezo sala, Antarktika)
Vos išlipę iš mažos “Zodiac” valties, reikalingos pasiekti Galindezo salą Antarktikoje, iškart pamatysite labiausiai į pietus nutolusį barą, įsikūrusį “Vernadsky“ tyrimų bazėje.
Tai nedidelė, vos vieno kambario dydžio bendra patalpa. Barą pastatė dailidės – jie turėjo įrengti naują prieplauką, tačiau baras jiems pasirodė svarbesnis. Tai padaryta tuo metu, kai tyrimų bazei vadovavo Didžioji Britanija.
Pastatytasis baras primena tradicinius Didžiosios Britanijos barus ir yra puoštas Antarktikos tyrinėtojų nuotraukomis. Po to, kai 1996 metais stotį nusipirko Ukraina, bare galima pabendrauti su tyrėjais, kuomet jie baigia savo darbus. Baras pardavinėja ne tik standartinius gėrimus – čia galima paragauti ir vietinės gamybos degtinės. Gėrimas kainuoja tris dolerius arba jį galima gauti nemokamai už moteriškų apatinių dovaną, kuri pakabinama kur nors už baro. Apžvelgus dekoracijas galima nuspėti, kad nemokamais gėrimais pasimėgavo nemažai asmenų.
Būtina paragauti: vietinės gamybos degtinės (atsiskaitymo būdas priklauso nuo jūsų pasirinkimo).
2. Christiano kavinė (Adamstounas, Pitkerno salos)
Pitkerno salos yra viena atokiausių vietų žemėje – čia nepavyks atvykti lėktuvu, o valtys atplaukia labai retai. Salų artimiausias kaimynas – už daugiau nei 2000 kilometrų esantis Taitis. Čia gyvena tik 50 žmonių, kurie turi ir savo barą.
Christiano kavinėje alkoholį pradėta pardavinėti 2009 metais, kai vietinė valdžia panaikino įstatymą, kuriuo buvo reikalaujama specialaus leidimo pirkti ir/ar vartoti alkoholį. Baras atviras tiktai penktadienį nuo 18.30 iki “vėlumos”.
Būtina paragauti: romo.
3. Birdsville‘o viešbutis (Australija)
Nepaisant dulkių audrų, potvynių ir mažėjančios populiacijos, Australijoje esantis Birdsville‘o viešbutis įrodė, kad gali išlikti vietoje, pasižyminčioje ypatingai nesvetingu klimatu. Įsikūręs ant Simpsono dykumos krašto esantis Birdsville‘o miestelis, kuriame gyvena 273 vietiniai gyventojai, yra paskutinis civilizacijos bastionas pasiryžusiems žengti į vietovę, alsuojančią nepakeliamu karščiu.
Šiame 1884 metais įrengtame viešbutyje yra net trys tauriųjų gėrimų skanavimui paskirtos erdvės, kuriose renkasi turistai, stovyklautojai ir vietiniai gyventojai. Vietos populiarumą ir pajamas padeda išlaikyti kasmetinis lankytojų antplūdis rugsėjo mėnesį, kai svečiai atvyksta stebėti Birdsville’o žirgų lenktynių. Būtina paragauti: skardinė šalto australiško alaus.
4. Albatrosso baras (Septynių jūsų Edinburgas, Tristanas da Kunja)
Septynbių jūrų Edinburgas yra maža britų gyvenvietė – čia 300 žmonių gyvena maždaug 2800 kilometrų atstumu nuo artimiausių kaimynų, tačiau visai šalia pavojingo, aktyvaus ugnikalnio. Nieko nuostabaus, kad atskirties ir pavojaus derinys paskatino čia atsirasti barą.
Nedidelis Septynių jūrų Edinburgo kaimelis, žinomas kaip “Gyvenvietė”, buvo įkurtas 1818 metais pagal tuometinę britų karinę strategiją. Čia esantis vienintelis mažas baras tinka žemdirbių bendruomenei, kur yra didelė ir nuolatinė bado, ligų, audrų ir ugnikalnio išsiveržimo grėsmė.
Norint pasiekti šią vietą tektų pasiryžti 7-8 dienų kelionei žvejų laivu, kuris užsuka į salą palikti dalį laimikio ir pasipildyti maisto ir vandens atsargų.
Būtina paragauti: alaus ir omaro pyrago.
5. Baras “The Old Forge” (Knoydartas, Škotija)
Nors daugelis barų siekia gauti labiausiai izoliuoto baro titulą, tokių yra vienetai. Pagal Guinesso rekordų knygą, labiausiai izoliuotas baras Didžiojoje Britanijoje yra Škotijoje įsikūręs “Old Forge Pub”. Pastatas ant Loch Nevis kranto, pirmiausia statytas kaip kalvė, po Antrojo pasaulinio karo tapo socialiniu klubu, o 1981 metais – baru.
Čia galima rasti ne tik daug vietinės gamybos alaus rūšių, bet ir turtingą maisto ir kavos meniu tiems, kurie sugeba pasiekti šią vietą. Vieta išpopuliarėjo dėl puikaus maisto, improvizacinių pasirodymų ir labai draugiško priėmimo. Dabar į barą nusigauti yra lengviau dėl padažnėjusių keltų reisų. Tačiau į barą vis dar nėra jokio kelio, tad norintys apsilankyti svečiai turi iš anksto pasiruošti maždaug 19 kilometrų žygiui pėsčiomis per vaizdingas apylinkes.
Būtina paragauti: vietinio alaus iš mažutės “Glenfinnan” daryklos, kuriai vadovauja į pensiją išėjęs matematikos mokytojas.
Laukite tęsinio.
