„Pirmąjį etapą įvertinome dvejopai. Nors kvalifikacijoje parodžiau vieną geriausių rezultatų ir patekau tiesiai į TOP 16, tačiau varžybų metu padaryta klaida man pakišo koją kovoje su „Mad Mike“ pravardę turinčiu lenktynininku“, – prisimindamas praėjusį etapą savo mintimis dalinasi Andrius Vasiliauskas.
Sugrįžo pasiruošęs nušluostyti nosį visiems
Antradienį iš Lietuvos į Omaną išskridęs sportininkas būsimoms varžyboms ruošėsi galvodamas kaip išpildyti visus teisėjų uždavinius ir išlaikyti reikalaujamą trajektoriją, važiuojant su aukščiausio lygio varžovais.
„Pirmoji varžybų diena buvo kiek sunkesnė nei planavau. Į Omaną atvykusios didžiausios pasaulio „drifto žvaigždės” neleidžia nei akimirkos atsipalaiduoti, todėl labai svarbu yra užimti kuo aukštesnę poziciją kvalifikacijoje. Pirmuoju, kiek saugesniu kvalifikacijos važiavimu, surinkau 90.33 taškus. Deja, antrame važiavime netikėtai lūžo pusašis, todėl privalėjau sustoti. Laimei, turimo rezultato užteko, jog įsitvirtinčiau 6-oje vietoje. Kitą rytą automobilis jau buvo sutvarkytas ir galėjau stebėti kitų pilotų TOP 24 kovas. Mano porininku TOP 16 tapo vietinis lenktynininkas Sami Al Shaibani, tačiau „namų aikštelės“ pranašumo jis neišnaudojo, pergalė buvo mano rankose“, – pasakoja Andrius.
Siekė revanšo
„Tarp aštuonių geriausių“, – skamba įspūdingai, bet tai tik pusiaukelė link taip trokštamos pergalės. Kaip ir praėjusį kartą, kelią į sekantį etapą Andriui pastojo žymusis „Mad Mike“ – „Formula Drift Japan“ pirmenybių nugalėtojas, kuris pirmajame etape tapo lietuvio skriaudėju. Šį kartą Andrius puikiai žinojo kas jo laukia ir kaip reikėtų išprovokuoti retai klystantį konkurentą iš Naujosios Zelandijos.
Pirmojo važiavimo metu poros vedliu tapo Redbull komandos atstovas, kuris vairuodamas pasiutusiai greitą „Mazda RX-7“ tikėjosi atitrūkti nuo Andriaus vairuojamo „BMW e92“. Bet tik ne šį kartą. Andrius puikiai atliko savo darbą, išlaikė minimalų atstumą ir sgebėjo priversti „Mad Mike“ padaryti itin šiurkščią klaidą – varžovas apsisuko ir trenkėsi į Andriaus bolidą.
Varžybų baigtį galėjo nulemti antrasis važiavimas, kuriame „Mad Mike“ siekė išprovokuoti tokią pačią Andriaus klaidą. Mūsų visų laimei – Andrius savo varžovą „sutvarkė“ šaltakraujiškai. Trasą lietuvis įveikė nepadarydamas praktiškai jokių klaidų, o paskui jį važiavęs „Mad Mike“ turėjo stebėti tik milžinišką dūmų ir ugnies uždangą.
„Tai buvo ilgai lauktas revanšas. Labai džiaugiuosi, kad man pavyko įrodyti, jog didelio darbo dėka galima nugalėti visame pasaulyje plačiai žinomus lenktynininkus, turinčius rekordiškai didelius biudžetus“, - po važiavimo pakomentavo Andrius.
Pakeliui į finalą
Į sekantį etapą duris atvėrusio Andriaus Vasiliausko laukė dar vienas rimtas iššūkis – iš Jungtinių Valstijų kilęs Nicholas Solomonas, vairuojantis Frankenšteiną primenantį „BMW E30“.
Pirmuoju važiavimu tempą diktavo Andrius, siekdamas išprovokuoti varžovo klaidą. Būtent taip ir įvyko, nes paskui Andrių važiavęs N. Solomonas į kelis posūkius „įvažiavo“ pasirinkęs netinkamą trajektoriją ir atsiliko.
Antrojo važiavimo metu Andrius trasą įveikė neatlipdamas nuo savo varžovo, o tai, akivaizdu, patiko varžybų teisėjams, kurie įvertinę lenktynininko meistriškumą suteikė šansą kovoti dėl nugalėtojo taurės.
Ranka pasiekiama taurė
Finalas – varžybų kulminacija, kurios laukė ne tik Andrius, bet ir su juo į Omaną atvykę komandos nariai. Po labai ilgo ir sunkaus vakaro Andriui teko pats sunkiausias varžovas iš visų – pralaimėjimo kartėlio praktiškai niekada nejaučiantis Jamesas Deane'as. Misija neįmanoma?
Abiejų važiavimų metu, tiek Andrius, tiek Jamesas, puikiai pademonstravo iš kokio molio jie drėbti. Vienas kito verti varžovai, kurie puikiai žino kaip šonu slystantį automobilį išlaikyti reikalingoje trajektorijoje, palaikant tinkamą greitį ir atstumą. Vis dėlto, po ilgo svarstymo teisėjų sprendimas buvo palankus J.Deane'as.
„Manau tai buvo geras reginys drifto gerbėjams. Šioje kovoje spaudžiau iš savęs maksimumą ir tikiu, jog man pavyko parodyti ką galiu. Teisėjai labai ilgai svarstė, kam atiduoti pergalę, todėl tai tik dar vienas įrodymas, kad šiame etape su J. Deane'u buvome lygiaverčiai varžovai. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko užlipti ant pakylos ir už tai esu dėkingas savo komandai bei fanams, kurių palaikymą jaučiau visų varžybų metu!“ – džiaugiasi daugkartinis Lietuvos čempionas.
