Taip pat vis dar klesti nelegalūs šiukšlių vežėjai, kurie surinkę atliekas iš gyventojų ir gavę atlygį už darbą šiukšles išveža ne į specialias aikšteles, o išverčia laukuose ar miškuose. Specialistai įspėja, kad toks šiukšlių atsikratymas gali atsigręžti prieš pačius gyventojus – išmestos atliekos užteršia paviršinius ir gruntinius vandenis.
Betonas, plytos, mineralinė, akmens ir stiklo vata, gipso, izoliacinės, statybinės medžiagos, ruberoidas, plastikas, stiklas, popierius iš statybų, sukietėję dažai, lakai, dažyti, lakuoti paviršiai, čerpių ir keramikos gaminiai, šiferis, putų polistirenas, dujų silikato, betoniniai, keremzitbetonio, silikatiniai blokeliai, linoleumas, grindų dangos, namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kt.) – tai tik dalis nuo remonto atlikusio nebereikalingo turto, kurio atsikratoma laukuose, miškuose ir kituose nuošaliuose gamtos kampeliuose.
Kupiškio rajono gyventojas Juozas VL pasakojo, kad netoli jo tėvų sodybos, apleistame sklype, kaimo gyventojai buvo pradėję formuoti nelegalų statybinių atliekų sąvartyną. Pamiškėje buvo verčiamos ne tik statybinės atliekos, dažų pakuotės, bet ir seni baldai, padangos.
„Tai atrodo kaip užkrėtimas. Pradėjo vežti vienas, tada antras, trečias... Atrodo, kad viskas, kas atlikdavo nuo remonto, keliaudavo ten. Buvo net kriauklė, senas laminatas. Per maždaug metus susidarė nemaža atliekų krūva. Kažkodėl žmonėms atrodo, kad geriau išvežti atliekas į gamtą, nors ne per toliausiai nuvažiuoti į legaliai veikiančias surinkimo aikšteles ir simboliškai susimokėti.
Šiukšlinimas ypač paaštrėjo per pandemiją, kai žmonės pradėjo aktyviai tvarkytis namuose, remontuoti ir gražinti sodybas. Gaila, kad vieni gražina savo kiemus, bet tuo pačiu šiukšlina mūsų visų namuose – gamtoje“, – tokio neatsakingo aplinkiniuose kaimuose gyvenančių žmonių elgesio nesupranta VL skaitytojas Juozas.
Pasak vyriškio, situacija iš esmės pradėjo keistis, kai teritorijoje iškilo ženklas su užrašu „Jus stebi vaizdo kameros“.
„Jei atvirai, jokių kamerų nebuvo, tiesiog būdamas parduotuvėje pamačiau tuos ženklus. Labai nebrangi priemonė, tačiau ji buvo veiksminga. Naujų šiukšlių nebuvo, o kai susikooperavę išvežėme senas, niekas nedrįso vežti kitų. Niekas nenorėjo „įsiamžinti“ šiukšlinant“, – apie pasitelktą išmonę kovoje su šiukšlinimu pasakoja Juozas.
Užkirto kelią
Apie sėkmingai sutramdytus šiukšlintojus pasakoja ir Vidiškių miestelio (Ukmergės r.) seniūnas Virgilijus Štaras.
Anot jo, nelegalūs atliekų vežėjai įsigudrino surinktas atliekas iš gyventojų versti tiesiog jų apylinkėse. Kai kurias atliekas, slėpdami įkalčius, jie naktimis padegdavo. Žmonės ne tik patys pradėjo akyliau stebėti seniūnijos teritoriją, bet ir pirko kameras, įsitraukė ir Ukmergės miesto viešosios tvarkos ir aplinkosaugos pareigūnai.
„Čia buvo tokie miesto „verslininkai“, kurie surenka šiukšles, paima mokestį iš gyventojų ir, užuot tvarkę atliekas legaliais būdais, jų tiesiog atsikrato kažkur kaime. Tačiau bendromis jėgomis išaiškinome teršėjus“, – dėsto V. Štaras.
Vidiškių seniūnas taip pat pasidžiaugė, kad vietos gyventojai tampa vis labiau sąmoningesni. Jis pasakojo sulaukiantis vis daugiau klausimų, kaip tinkamai atsikratyti susikaupusių statybinių atliekų. Žmonės teiraujasi surinkimo aikštelių kontaktų, ieško įmonių, kurie betono, plytų likučius galėtų sumalti, ryžtasi už tai susimokėti.
Konfiskavo ir traktorių, ir priekabą
Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai sučiupo dar vieną teršėją. Per tikslinę išvyką aplinkosaugininkai Jonavoje pastebėjo traktoriaus priekaboje sukrautas statybines griovimo atliekas. Kadangi Jonavos rajone nėra įmonės, turinčios teisę statybines atliekas tvarkyti ar šalinti, pareigūnai nusprendė pasekti atliekas vežusį asmenį.
Aplinkosaugininkų įtarimas pasitvirtino – statybinės atliekos iš Jonavos rajono buvo nuvežtos į Mankūnų kaimą (Ukmergės r.) ir išpiltos ant žolės namų valdos sklype.
Be to, valdoje buvo rasta ir daugiau statybinio griovimo atliekų. Atlikę matavimus, aplinkosaugininkai nustatė, kad aplinka užteršta 6,5 kub. m nepavojingųjų atliekų. Išmestas kiekis viršijo 5 kub. m, todėl transporto priemonė su priekaba, kuria padarytas pažeidimas, buvo paimta. Teršėjui surašytas protokolas ir bus duotas privalomasis nurodymas atliekas sutvarkyti. Taip pat jam gresia bauda nuo 2 300 iki 2 900 eurų.
AAD pareigūnai iš neteisėtų šiukšlių vežėjų per šiuos metus yra paėmę penkias transporto priemones: keturias Vilniaus mieste ir rajone, vieną Ukmergės rajone.
„Atliekas tvarkančias ar šalinančias įmones ir asmenis nuolat konsultuojame bei teikiame jiems svarbią metodinę pagalbą atliekų tvarkymo srityje. Deja, vis dar tenka susidurti su neteisėtai išpilamomis atliekomis miškuose, paežerėse ar privačių namų valdose.
Todėl įspėjame: neteisėtai išpiltos atliekos užtraukia administracinę atsakomybę, taip pat pažeidėjams gresia ir transporto priemonės konfiskacija“, – sakė Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Celiešius.
Sumokėjo baudą ir surinko šiukšles
Prieš pat pavasarį, vasario pabaigoje, savo atliekų atsikratyti neleistinoje vietoje nusprendė Jonavos gyventojas. Tiesa, jam taip pat teko susimokėti baudą ir dar surinkti ne vietoje išmestas atliekas. Vasarį AAD Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą apie Veprių seniūnijoje (Ukmergės r.) išpiltas statybines atliekas.
Apžiūrėdami valstybinėje žemėje, senų fermų vietoje išpiltas mišrias statybines atliekas, aplinkosaugininkai rado įvairių dokumentų. Pagal juos nustatyta, kad apie 4 kub. m atliekų galėjo būti atvežta iš Sodų gatvėje (Jonava) esančio bendrabučio. Bendradarbiaujant su Jonavos policija pažeidėjas buvo nustatytas. Užterštą teritoriją asmuo sutvarkė ir pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad atliekos priduotos teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Dar labiau griežtins atsakomybę
Sunkiai kontroliuojamą padėtį iš esmės bandoma keisti. Šią savaitę Seimas svarstys Baudžiamojo kodekso pataisas, griežtinančias atsakomybę už aplinkai padarytą žalą. Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, tiksliau apibrėžiančioms aplinkosauginius pažeidimus, kurie būtų laikomi baudžiamąja veika. Šie pakeitimai sudarys galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą didelę žalą, kurią sukėlė Baudžiamajame kodekse apibrėžti šiurkštūs, sisteminiai aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai.
„Siūlomus pokyčius inspiravo sisteminiai nusižengimai tvarkant atliekas. Įmonių, dirbančių šešėliniame versle, nestabdo nei automobilių konfiskavimas, nei pakartotinė administracinė atsakomybė. Kol baudžiamoji atsakomybė nėra aiškiai apibrėžta, vyrauja nebaudžiamumas už aplinkosauginius pažeidimus, mes negalime užkardyti tokių nusikaltimų. Todėl norime aiškiai apibrėžti didelę žalą aplinkai, nurodant konkrečius atliekų kiekius ir įvertinant ją finansine verte“, – Baudžiamojo kodekso pataisas pristatė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Siūloma nustatyti konkrečią žalos aplinkai dydžio ribą, nuo kurios žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai laikomi baudžiamuoju nusikaltimu – 19 600 eurų. Baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma ir tais atvejais, kai vykdant neteisėtą veiką į aplinką išmetama daugiau kaip 0,1 tonos pavojingųjų cheminių medžiagų, daugiau kaip 5 tonos pavojingų atliekų, daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų. Šie pakeitimai padės aplinkosaugos srityje tiksliau kvalifikuoti nusikalstamas veikas, patraukti teršiančius asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir prisidės prie naujų pažeidimų užkardymo.
Ne tik vizualinė tarša
Priežastis, kodėl gamtoje nėra vietos šiukšlėms, VL komentuoja Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Taršos prevencijos departamento Atliekų prevencijos skyriaus vedėja Danguolė Kazlauskienė. Ji sodybų gyventojams primena, kad statybinės nepavojingosios atliekos dažnu atveju irgi gali būti užterštos asbestu, gyvsidabriu, naftos produktais ir kitomis pavojingosiomis medžiagomis, todėl labai svarbu prieš perduodant jas apdoroti tinkamai jas identifikuoti.
„Visos statybinės atliekos, kurios susidaro statybvietėse, gali būti smulkinamos mobilia įranga, kai jų smulkinimas numatytas statinio statybos ar griovimo projekte. Išrūšiuotos atliekos turi būti perduodamos įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti tokias atliekas pagal sutartis dėl jų naudojimo ir šalinimo. Įmonės, kurios planuoja statybines atliekas apdoroti aikštelėse, privalo turėti taršos leidimus teisės aktų nustatyta tvarka“, – aiškina D.Kazlauskienė.
Keliaujant po kaimus kartais galima pastebėti, kad prastus žvyrkelius bando lopyti patys gyventojai. Taip ant kelio išmetami nuskilę plytgaliai ir kitos nereikalingos griovimo atliekos.
Tačiau AAA specialistė įspėja, kad tokias medžiagas galima naudoti remontuojant kelius tik įsitikinus, kad jos nepadarys žalos aplinkai. Ji taip pat primena, kad statybinių atliekų, turinčių asbesto, panaudoti kelių priežiūrai ar įrengimui draudžiama.
„Statybines nepavojingąsias atliekas panaudoti kelių įrengimui, priežiūrai ar kitais atvejais galima tik po apdorojimo, nustačius, kad nepavojingosios atliekos neturi pavojingųjų savybių, ir atlikus sertifikavimo procedūras, kurių metu būtų nustatyta, kad statybinės atliekos, kaip žaliava, atitinka teisės aktuose numatytus kokybinius rodiklius.
Netvarkingai išpiltos ir paliktos statybinės atliekos ant kelio, kiemuose, laukuose yra ne tik vizualinė tarša – jos gali kelti pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei“, – tvirtina AAA specialistė.
Užteršiami vandenys
Socialiniuose tinkluose nuvilnijus žiniai apie tai, kad nuosavoje valdoje išpiltos šiukšlės taip pat yra pažeidimas, kai kurie žmonės piktinosi, kad jie esą savo valdoje gali elgtis kaip nori. Kiti būgštavo, kad statybinės griovimo atliekos jokios žalos nedaro.
Tačiau AAA Atliekų prevencijos skyriaus vedėja D.Kazlauskienė pabrėžia, kad statybinės atliekos dažnai būna impregnuotos ar užterštos pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, laku, dažais, klijais, gyvsidabriu, naftos produktais, todėl netinkamai jas tvarkant ar išpilant miškuose, laukuose ar ant kelio gali būti užteršti tiek paviršiniai, tiek gruntiniai vandenys.
Straipsnio autorė – Monika Kazlauskaitė