Trys dažniausios slogos priežastys
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės, paprastai sloga, kuria suaugusieji serga 2–4, o vaikai – ir iki 8 kartų per metus, itin didelio rūpesčio neturėtų kelti. Ji, kaip ir daugelis peršalimo simptomų, yra laikoma lengva infekcija, kurią galima suvaldyti naudojant natūralias priemones, ilsintis ar vartojant nereceptinius vaistinius preparatus.
Kita vertus, slogos priežastys būna įvairios. „Trys dažniausiai pasitaikantys nosies užgulimo arba bėgimo atvejai yra peršalimas, sinusitas ir alerginis rinitas, paprastai vadinamas šienlige. Kiekvieno šio susirgimo metu jaučiamas nosies gleivinės paburkimas ir gleivių pagausėjimas, kurias išpučiant pasišalina infekcija, dirgikliai ar alergenai“, – vardija L. Vanagaitė.
Peršalimo, kurį gali sukelti daugiau nei 200 skirtingų virusų, pagrindiniai simptomai būna būtent sloga ar užgulta nosis, čiaudėjimas, ašarotos akys, nedidelis karščiavimas, galvos skausmas, kosulys. Paprastai daugumai suaugusiųjų jie trunka apie 7–10 dienų, vaikams – šiek tiek ilgiau, iki 2 savaičių.
Alerginis rinitas: svarbi ir kūno higiena
Kitas itin nemalonus susirgimas kamuoja net apie 15–20 proc. gyventojų. Tai – alerginis rinitas, kurį dažniausiai pavasario ar vasaros mėnesiais sukelia uždegiminė reakcija į aplinkos alergenus – medžių žiedadulkes, žoles, dulkių erkes, gyvūnų plaukus ir daugelį kitų. Jo simptomai paprastai yra užgulta nosis, skaidrios vandeningos išskyros ir nosies, kūno odos arba akių niežulys bei ašarojimas ir čiaudulys.
„Nereceptiniai, o kai kuriais atvejais ir receptiniai gydymo būdai, įskaitant nosies purškalus, yra veiksmingi mažinant slogos simptomus. Todėl labai svarbu laiku atskirti, kokio tai pobūdžio susirgimas, nes gydymas gali skirtis. Tam tikri nosies purškalai gali išsausinti nosį ir sukelti kraujavimą iš nosies, tai pat sukelti pripratimą, jeigu bus ilgai naudojami“, – pranešime spaudai perspėja vaistininkė.
Alerginio rinito metu itin svarbu sumažinti alergenų kiekį savo aplinkoje, nuvalyti dulkes, išsiurbti, nušluostyti paviršius, dažniau keisti patalynę, naudoti oro valytuvus ar kondicionavimo prietaisus.
„Taip pat rekomenduočiau palaikyti kūno higieną, pavyzdžiui, prieš miegą visada nusiprausti po dušu, kad netektų praleisti visos nakties besivartant dėl alergenų, likusių ant kūno“, – aiškina L. Vanagaitė.
Sloga gali baigtis ir grėsmingomis komplikacijomis
Kai kuriais atvejais iš pirmo žvilgsnio nekalta sloga gali baigtis bakteriniu sinusitu.
„Užsitęsus slogai sutrinka nosies gleivinę dengiančio ir apsauginę funkciją atliekančio virpamojo epitelio veikla, taip pat sutrinka gleivių nutekėjimas iš sinusų, o esant stipriam nosies gleivinės paburkimui užblokuojamos natūralios sinusų angos. Tuomet sinusuose kaupiasi gleivės, kurios nebegali pasišalinti – tokiomis sąlygomis pradeda daugintis bakterijos, todėl ūminis virusinis sinusitas pavirsta bakteriniu“, – pasakoja „Familia Clinica“ vaikų ir suaugusiųjų gydytoja otorinolaringologė Julija Mažeikaitė.
Priešingai nei sloga, sinusitas sukelia daug papildomų simptomų – spaudimo jausmą žandų, kaktos srityje, kuris sustiprėja pasilenkus, dantų jautrumą ir skausmą, gali susilpnėti uoslė, pakilti temperatūra.
„Negydomi šie simptomai nepraeina. Negana to, gali paūmėti bei kilti sinusito komplikacijos. Jos būna įvairios, apimančios pūlingo proceso išplitimą į akies audinius, galvos smegenis, sukeliančios sepsį, o išsivystęs grybelinis sinusitas gali būti netgi mirtinas. Tokiai bakterinei slogai, kaip ir bet kuriai kitai bakterinei infekcijai, reikalingas antibakterinis gydymas“, – pabrėžia gydytoja otorinolaringologė.
Kaip teisingai išsipūsti nosį?
Kaip sako vaistininkė L. Vanagaitė, visada yra prasminga išsipūsti nosį, taip pašalinant visas nepageidaujamas išskyras. Tačiau tai daryti reikia teisingai, nes per stiprus nosies pūtimas gali sukelti uždegimą ar kraujavimą iš nosies kanalų.
„Reikėtų pradėti pridėjus pirštą prie vienos šnervės ir nestipriai spausti. Nedera pūsti nosies su stipria jėga, nes tai gali pakenkti ausų būgneliams. O mėgstančius stipriai ir garsiai čiaudėti galiu įspėti, kad per daug atsipalaidavus čiaudulio metu gali įplyšti kraujagyslės, esančios nosies ertmėje“, – aiškina specialistė.
Visais slogos atvejais galima pasitelkti ir natūralias gydymo priemones. Vienas iš patarimų – gerti daug skysčių, kad gleivės kuo labiau suskystėtų ir jas būtų lengva pašalinti. Tuo pačiu reikėtų vengti gėrimų, kurie gali dehidratuoti.
Arbatas, dėl šilumos ir garų padedančias atverti kvėpavimo takus, geriausia rinktis tokias, kuriose yra priešuždegiminių ir antihistaminių žolelių, tokių kaip ramunėlių, imbiero, mėtų ar dilgėlių. Padeda ir kvėpavimas garais, ypač į vandenį įlašinus eukalipto, pušų, pipirmėčių, rozmarinų, šalavijų, arbatmedžių ar čiobrelių eterinio aliejaus.
„Tačiau jei sloga tęsiasi ilgiau nei 4–7 dienas ir jos simptomai intensyvėja ar atsiranda naujų, reikėtų kreiptis pas specialistus, kad būtų atliktas detalus tyrimas ir skiriamas gydymas“, rekomenduoja gydytoja otorinolaringologė J. Mažeikaitė.
