Šaltasis metų periodas savo žvarbumu ir patalpų šildymu pridaro nemažai žalos tiek veido, tiek kūno odai. Besibaigiant rudeniui, savo odos priežiūros rutiną papildome riebesniais kremais, kurie dar labiau drėkina bei maitina odą. Tačiau, kaip tinkamai ją prižiūrėti pavasarį?
Gydytoja dermatovenerologė-trichologė Aušrinė Ramanauskaitė pasakoja, kad šaltuoju metų laiku padaugėja nusiskundimų dėl kūno odos sausumo – ji pleiskanoja, niežti. Taip pat žmonės skundžiasi ir ligų, kuriomis sirgo anksčiau, paūmėjimais:
„Padaugėja žvynelinės bėrimų galvos ir kūno odoje, o tai sukelia saulės stoka, vitamino D trūkumas, taip pat paūmėja atopinio dermatito bėrimai ir atsiranda stiprus niežėjimas visame kūne. Rankų oda dažniau nukenčia nuo dažno jų plovimo ir žvarbaus oro, sniego. Pasitaiko ir nuožvarbų veido – nosies ir skruostų odoje bei ant rankų ar kojų pirštų.“
Kodėl kenčia oda šildymo sezonu?
Dažnas žmogus yra susidūręs su pasausėjusia veido ar kūno oda šaltuoju metų sezonu, taip pat skerdėja ir lūpos. Taip nutinka todėl, kad šildymo metu labai išsausėja namuose ar darbe esantis oras.
„Sausėjant odai, rekomenduojama prausimusi naudoti aliejinius prausiklius, tepti kūno odą šlapalo ar sviestmedžio, keramidų praturtintais kremais. Jeigu mėgstate aliejus – visų pirma reikėtų tepti emolientą – pienelį arba kremą ir tik tuomet, ant viršaus tepti aliejus. Taip prižiūrint odą ji neišsausės.
Atsiradus skerdėjimui, sausėjimui, veido priemones taip pat keičiame iš drėkinančių į maitinančias. Tinka riebesni kremai, kurie savo sudėtyje turi daugiau aliejų. Esant reikalui – galima pasirūpinti ir aplinkos drėkintuvais, dulksnomis“, – pataria gydytoja A. Ramanauskaitė.
Kaip pasiruošti pavasariui?
Keičiantis sezonams, kaip pastebi gydytoja dermatovenerologė-trichologė Aušrinė Ramanauskaitė, būdingi ne tik kūno odos pokyčiai, tačiau ir plaukų, kuomet padažnėja sezoninis slinkimas:
„Atsiranda nagų lūžinėjimas, pirmosios pigmentinės dėmės veide, lėtinių ligų paūmėjimai – žvynelinės, pūslelinės arba gali atsirasti tokios ligos kaip rožinė dedervinė. Ji pastebima pirmą kartą atsiradusiu niežtinčiu bėrimu kūne, atsiradusiomis rausvomis dėmėmis, kurios plinta. Ši liga labai mėgsta pavasarį arba būtent sezonų kaitas.“
Rožinei dedervinei įtakos turi herpes infekcija, imuniteto silpnumas, peršalimas ir kiti panašūs aspektai. „Pavasarį paūmėja ir skalpo ligos, daugiau niežti ir pleiskanoja galvos oda, o veide gali paūmėti seborėjinis ar perioralinis dermatitas“, – priduria gydytoja.
Apsisaugoti nuo nemalonių ligų gali padėti ir tinkamai parinkta kasdienė odos priežiūra, prevencija. Gydytoja dermatovenerologė-trichologė pirmiausiai įspėja, kad prasidėjus pavasariui reikia nepamiršti dienos metu apsaugos nuo saulės kremo tiek veidui, tiek kaklo ir plaštakų odai. Geriausiai, pasak jos, rinktis kremus, kurie turi 30-50 SPF apsaugą.
„Galime naudoti ir vitaminą C ar kitus antioksidantus, nes veido oda jaučiasi ir atrodo labiau „papilkėjusi“. Pavasariui pasiruošti galime ne tik naudodami tepamas priemones veidui – vitaminą C, hialiuroną, peptidų kremus su saulės apsauga – arba kūnui – šlapalo, keramidų, prebiotiku ir hialiurono praturtintus produktus, bet ir stiprindami imuninę sistemą iš vidaus papildais“, – sako A. Ramanauskaitė.
Gydytoja rekomenduoja, pasitarus su savo šeimos gydytoju papildomai vartoti ir kolageną, amino rūgštis, tam tikrus vitaminus, antioksidantus ar prebiotikus:
„Taip pat galime palepinti veido ir kūno, skalpo odą mezoterapijos – vitaminų kokteilių mikroadatinės injekcijos – kursu, biorevitalizacija – hialiurono rūgštimi ar peptidais, amino rūgštimis arba redermalizacija – gintaro bei hialiurono rūgšties kursu.
Taip pat reikėtų nepamiršti sveikos ir daugiau augalinės mitybos, sporto, meditacijos ir pilnaverčio miego bei ilgesnių pasivaikščiojimų lauke, mažiau praleisti laiko prie televizoriaus ar kompiuterio, o daugiau prie geros literatūros ir tarpusavio bendravimo. Visa tai yra pagrindiniai komponentai sveiko kūno ir sveikos sielos, ko atspindys ir yra mūsų oda.“
Puiki pagalbinė priemonė – veido kaukės
Neretai norėdami palepinti savo odą imamės ir dar vienos pagalbinės priemonės – veido kaukių. Jos, ypatingai šiuo metu, yra itin išpopuliarėjusios ir galimos įsigyti įvairiausiomis formulėmis.
„Lakštines veido kaukes itin lengva ir malonu naudoti, tai tarsi SPA namuose, laikas sau, meditacija ir jaunėjimas viename. Dažniausiai lakštinių kaukių nereikia po naudojimo nuplauti – tai leidžia jas naudoti ne tik namuose, bet ir kelionėse: lėktuve, viešbutyje ar gamtos iškilos.
Veido kaukių efektyvumą lemia gamintojas, naudojami ingredientai, jų kiekiai, stabilumas ir saugumas. Taip pat tai, jog lakšto pagalba sukuriamas veikimas „po okliuzija“, kas reiškia, kad ingredientai veikdami po plėvele, lakštu gali net iki 70 procentų geriau įsiskverbti į odą ir taip efektyviau pasireiškia jų poveikis“, – aiškina dermatovenerologė-trichologė Aušrinė Ramanauskaitė.
Veido priežiūros skyriuose galima rasti įvairiausių kaukių, nuo lakštinių iki alginatinių, skirtų tiek lūpoms, tiek rankoms, pėdoms, tiek veido odai:
„Taip pat jos gali būti skirstomos pagal odos tipą – mišriai-riebiai, sausai-normaliai, pagal problematiką – jautriai, raustančiai, į spuogus linkusiai odai, porėtai, su pigmentinėmis dėmėmis.
Didžiausia grupė – prieš raukšlinės, stangrinamosios, „anti-aging“ kaukės. Jos gali drėkinti, maitinti odą arba atvirkščiai – sausinti, mažinti riebumą, bėrimus, būti praturtintos rūgštimis ir skatinančios odos atsinaujinimą bei pleiskanojimą, gali būti šaldančios ir raminančios odos sudirgimą.
Natūralios, augalinės, sintetinės ar net gyvulinės kilmės – su sraigių, gyvačių, bičių, kiaulių placentos ingredientais.“
Renkantis kaukes skirtas odos priežiūrai reikėtų žinoti savo odos tipą, jautrumo aspektą ir alergijas. Taip pat gydytoja siūlo atkreipti dėmesį į gamintoją, kad būtų galima apsisaugoti nuo galimų alerginių reakcijų.
„Reiktų atsižvelgti į savo amžių, jums žinomas jūsų alergijas, sudedamąsias dalis ir odos tipą. Jei to nežinote ir abejojate – kreipkitės pas gydytoją dermatologą arba kosmetologą ir jie padės jums teisingai pasirinkti“, – pataria dermatovenerologė-trichologė Aušrinė Ramanauskaitė.
