Anot sinoptikų, šiomis dienomis atmosferos cirkuliacija atitiko vasariškoms audroms būdingą situaciją.
„Rugpjūčio 5 d. apie 14 val., pradedant pietiniais rajonais, priartėjus nepastovumo zonai, susidariusiai karštame atogrąžų ore, Lietuvoje prasidėjo audringas laikotarpis. Pietinio ciklono atginta oro masė pasižymi ne tik aukšta temperatūra, bet ir gali prikaupti didelį kiekį drėgmės bei turi daug energijos, kuri reikalinga ypač smarkiems reiškiniams susidaryti. Be to, įsivyravo stiprus srautas aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Visi šie ingredientai sudarė itin palankias sąlygas liūtims, škvalams ir krušai formuotis.
Rugpjūčio 6 dieną Lietuvoje laikėsi atogrąžų oras ir jame susidariusios nepastovumo linijos lėmė perkūnijų, pavojingos krušos bei stichinių liūčių formavimąsi, o 22:22 val. Kybartuose esanti meteorologijos stotis užfiksavo labai smarkų škvalą, kurio metu vėjo greitis siekė 33,5 m/s. Tai katastrofinis meteorologinis reiškinys.
Visgi daugiausia žalos sukėlė ir netgi žmonių gyvybių pareikalavo rugpjūčio 7 d. rytą suaktyvėję audrų židiniai. Tą rytą temperatūra Lietuvoje buvo itin aukšta, fiksuota pati šilčiausia naktis per stebėjimų istoriją, kai temperatūra nenukrito žemiau 20-25 laipsnių. Nuo Baltarusijos su banguotu šaltuoju atmosferos frontu atslinkusi audrų sistema suaktyvėjo apie pusę dešimtos ryto, o tai buvo gana neįprasta, turint omenyje, kad šio tipo frontai būna aktyvesni popietės valandomis“, – sinoptikai praneša socialiniame tinkle „Facebook“.
Radaro duomenyse išsiskyrė 2 smarkios audros židiniai
Vienas nuo Vilniaus keliavo per Trakų, Širvintų, Ukmergės ir Panevėžio rajonus. Čia fiksuoti vėjo sustiprėjimai bei labai stambūs krušos ledėkai.
„Įvertinus šimtus gyventojų pranešimų ir nuotraukų galima oficialiai pripažinti, kad Panevėžio rajone esančiame Barklainių k. ir aplinkinėse vietovėse ledėkų maksimalus skersmuo pasiekė net 9 cm. Dužo automobilių ir namų langai, pramušti stogai, nuniokoti pasėliai. Per stebėjimų istoriją tokio dydžio kruša mūsų šalyje fiksuojama vos trečią kartą. Jos dydį galime palyginti su rekordiniais ledėkais iškritusiais 1995 m. liepą Vištytyje. Tuomet jie buvo dar didesni ir siekė net iki 12 cm. Tačiau praėjusio pirmadienio kruša išsiskyrė savo išplitimu. Tiek daug ir taip plačiai pasiskirsčiusių stambios krušos atvejų per vieną dieną Lietuvoje niekuomet nėra užfiksuota.
Antrasis audros židinys suaktyvėjo centriniuose šalies rajonuose ir apie 10 val. nuo Raseinių ir Kėdainių rajonų patraukė šiaurės link per Radviliškio ir Šiaulių rajonus. Formavosi neilga tačiau galinga škvalo linija. Apie 11 val. staigiai padidėjo šio darinio judėjimo greitis, o dar po pusvalandžio jis visa jėga užgriuvo Joniškio rajoną ypač nusiaubdamas Žagarės miestelį. Išlaužyti medžiai, nunešti stogai, nutrauktas elektros tiekimas, apgadintas kitas turtas. Pakliuvusi po lūžtančiais medžiais žuvo moteris. Nors tiksliai negalima nustatyti koks vėjo greitis buvo Žagarėje, tas pats škvalas netrukus pasiekė už maždaug už 25 km. esantį Duobelės miestą. Kolegos iš Latvijos ten užfiksavo vėjo gūsius iki 33 m/s. Taigi galima teigti, kad Žagarę galėjo nusiaubti uraganinio stiprumo škvalas. Vėjo padarytos žalos sulaukta ir kituose regionuose, nemažai žalos padaryta šalies miškams“, – nurodo sinoptikai.
LHMT sinoptikai visą šį laikotarpį 24 valandas per savaitę režimu stebėjo situaciją, prognozavo audras ir teikė perspėjimus atsakingoms institucijoms ir gyventojams. Audringas laikotarpis numatytas dar prieš 3-4 dienas.
„Vis dėlto neįmanoma iš anksto ir labai tiksliai numatyti tokių reiškinių intensyvumą bei išplitimą su dabartine meteorologijos mokslo pažanga. Pirmadienį ryte vos tik gavus informaciją apie susidariusią situaciją buvo nedelsiant išplatinti perspėjimai ir informacija gyventojams apie tolesnį audros vystymąsi įvairiais LHMT prieinamais kanalais. Verta paminėti, kad iš gyventojų dažnai sulaukiame klausimų apie perspėjimo pranešimų siuntimą į telefonus, tačiau tokius pranešimus platina ne LHMT, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Šis įvykis dar kartą priminė kokios svarbios yra orų prognozės ir perspėjimai, kaip svarbu toliau tobulinti turimą techniką, prognozavimo metodus ir informacijos perdavimo procesus. Ateityje tokių reiškinių gali daugėti, taigi visi turime būti pasiruošę gamtoje vykstantiems netikėtumams“, – teigia LHMT.
