Klaidos bado akis
„Sulaukėte sukčių skambučių iš Mozambiko? Čia dar nieko! Pasirodo, galima ir banku apsimesti, arba aš turiu sąskaitą Šiaulių banke pati to nežinodama ir pirkau iPhone. Moralas toks: NEATIDARINĖKITE velnias žino kokių nuorodų, NEPATEIKINĖKITE savo asmeninių duomenų“, – savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį rašė tokio pobūdžio laišką gavusi Dovilė Lebrikaitė.
Nepaisant to, kad mergina ir neturi savo paskyros „Šiaulių banke“, tačiau į ją laiške su netaisyklinga lietuvių kalba ir įdėta neaiškia nuoroda kreipiamasi kaip į klientę.
Pateikiame neredaguotą šio laiško turinį:
„Buvo sėkmingai bandyta prisijungti prie jūsų „SB linija" paskyros nepripažintas įrenginys pasinaudoti savo kortele internetiniam „iPhone" Xs Max pirkimui „expansys" parduotuvėje.
Šis prisijungimo bandymas buvo padarytas: lapkričio 13 d., 2018 m., 20.46 val
Jei tai buvo jums, jums nereikės nieko daryti, bet jei neseniai nepasirodėte arba pirkote su savo kortele, prašau peržiūrėkite savo paskyros veiklą ir pašalinkite neatpažintus įrenginius ir programas, patvirtindami prisijungimo veiklą.
Pagal mūsų saugumo politiką mes laikinai sustabdėme jūsų paskyrą ir kortelę, kad galėtume patikrinti pirkinį, kuris buvo atliktas per jūsų kortelę.
Per šį tikrinimo procesą privalote užtikrinti, kad įvedėte teisingą informaciją.
Kaip papildomą saugumo procedūrą, norint patvirtinti jūsų paskyrą ir kortelės duomenis, jūsų registruotam mobiliojo telefono numeriui bus išsiųstas neto kodas.
Spustelėkite čia, kad patvirtintumėte savo paskyrą: https://www.online.sb.lt
Jei nepateiksite teisingos informacijos arba nebus visiškai patikrinta, jūsų paskyra bus visam laikui užrakinta.
Pagarbiai,
Šiaulių bankas“.
Apsimeta ir pareigūnais
Kaip tv3.lt patvirtino „Šiaulių banko“ komunikacijos specialistė Erika Brazaitytė, bankui apie melagingus laiškus yra žinoma. Maža to, anot banko atstovės, gyventojai sulaukia skambučių iš asmenų, kurie apsimeta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atstovais ir praneša apie neva užblokuotas banko sąskaitas.
„Raginame klientus nepasitikėti įtartinais elektroniniais laiškais ir skambučiais bei susipažinti su patarimais, kaip nepakliūti į sukčių pinkles. Visada atkreipkite dėmesį, kad bankas nesiunčia klientams laiškų apie neteisingus bandymus prisijungti prie interneto banko, paskyros ar sąskaitų blokavimą.
Taip pat patikrinkite siuntėjo elektroninio pašto adresą. Sukčiai susikuria panašias į banko el. pašto dėžutes, pavyzdžiui, [email protected], [email protected]. Be to, dažnai sukčius išduoda laiškai, kuriuose yra gramatinių ar stiliaus klaidų. Jokiu būdu nespauskite ant laiškuose pateiktų nuorodų, kurios gali nukreipti į apgaulingą svetainę ar užkrėsti jūsų kompiuterį virusine programa", – teigia E. Brazaitytė.
Ji pridūria, kad banko darbuotojai taip pat niekada neskambina klientams telefonu, siekdami sužinoti asmeninę ar prisijungimo prie interneto banko informaciją.
Įtarus, kad sukčiams atskleidėte savo sąskaitų, interneto banko ar mokėjimo kortelės duomenis, bankų atstovai pataria nedelsiant kreiptis į jūsų banką, taip pat pranešti banko ir policijos atstovams apie bandymus išgauti prisijungimo duomenis.
