Paprastai dėl išlaikymo ar pagalbos senatvėje tėvai su vaikais susitaria geruoju, todėl į teismus kreiptis neprireikia. Bet pasitaiko atvejų, kai geruoju žmonės nesusikalba, todėl prireikia teismų įsikišimo. Vis tik, kaip pastebi šeimos teisės klausimuose besispecializuojanti advokatė Kristina Udrienė, dažniausiai į teismą dėl išlaikymo kreipiasi išlaikymą vaikams vaikystėje suteikę, bet su vaikais ne itin bendravę vyrai, kurie senatvėje prisimena, kur galėtų gauti pagalbos.
Pareiga išlaikyti tėvus nėra nustatyta tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, JAV tokia pareiga nustatyta daugiau nei pusėje valstijų, tad suaugusiems vaikams kyla pareiga padengti neapmokėtas tėvų sąskaitas ar sumokėti už ilgalaikę priežiūrą senjorų globos ar slaugos institucijoje – kai kada šios institucijos išieško lėšas iš vaikų, bet tai retoki atvejai.
Lietuvoje į teismus dėl išlaikymo gali kreiptis tik patys išlaikymo iš vaikų reikalaujantys tėvai arba, jeigu seno žmogaus veiksnumas ribotas, tuomet globėjai.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad išsivysčiusiose valstybėse stengiamasi pagalbą senjorams teikti valstybės ir savivaldybių lygmeniu iš dirbančių piliečių sumokėtų mokesčių – taip seni tėvai išvaduojami iš priklausomybės nuo savo suaugusių vaikų, o suaugę vaikai – nuo pareigos rūpintis kasdienėmis tėvų išlaidomis. „Šeimų ryšiai turi būti pagrįsti ne ekonomine priklausomybe, o emociniais ryšiais“, – mano ekonomistas, pabrėždamas, kad pareiga rūpintis tėvais yra labiau būdinga tradicinėms, o ne modernioms, visuomenėms.
„Iš socialinės politikos perspektyvos gerovės valstybėse vyrauja tendencija mažinti ekonominę asmenų tarpusavio priklausomybę. Tradicinėse visuomenėse šeimose tarp vaikų ir tėvų, vyro ir žmonos vyrauja tokia atsakomybė, o visuomenėms modernėjant viskas keičiasi. Pamename iš lietuvių klasikos, kad vyriausiam sūnui užrašydavo ūkį su sąlyga, kad jis nukaršins, išlaikys senus tėvus. Tai buvo ne formaliai, bet tokia tradicija. Bet modernios visuomenės tendencija yra priešinga – išlaisvinti nuo tos atsakomybės ir išlaisvinti nuo priklausomybės. Kada yra tokia atsakomybė, tai mes žinome, kol tėvai turi nepilnamečius vaikus, juos išlaiko, bet kartu juos auklėja, nurodinėja, kontroliuoja, o tarp suaugusių šito nenorima, geriau gauti tą pensiją iš „Sodros“ ir vaikams nebūti dėkingu“, – teigia R. Lazutka.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis, kalbėdamas apie gana mažas senatvės pensijas Lietuvoje, teigė, kad bet koks pensininkas nefunkcionuoja beorėje erdvėje, dažniausiai turi šeimą ir vaikų, kurie gali padėti.
„Mes visai pamiršome. Manęs dvidešimt-trisdešimt metų klausinėja apie pensijas, bet tas pensininkas nefunkcionuoja beorėje erdvėje. Yra šeima, broliai, seserys – mes pamiršome, kad yra bendra atsakomybė, solidarumas ir paprastas žmogiškumas. Juk gyvename katalikiškoje šalyje“, - sakė mokslininkas.
„Aš manau, gerbkime ir savo šeimos įsipareigojimus, ypač vaikų ir anūkų. Turime ugdyti tą kultūrą. Pavyzdžiui, Kinijoje, kitose Azijos šalyse įstatyme įrašyta, kad tai vaikų tiesioginė atsakomybė. Ir jeigu valstybė suranda neprižiūrėtą tėvą, o vaikai dirba, turi pajamas, tai jie neša atsakomybę – ir finansinę, ir net iki juridinės tam tikros“, – teigia B. Gruževskis.
Į teismą gali prireikti ateiti su pirkimo kvitais
Civilinis kodeksas Lietuvoje nurodo, kad „pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis“.
Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Priteistas išlaikymas mokamas nustatyta pinigų suma kas mėnesį.
Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo ar motinos vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams, ar tik vienam iš jų.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, mediatorė Simona Vilkelytė sako, kad teismų praktikoje nurodoma, jog objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta pilnamečiais tapusių asmenų pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams.
Advokatė K. Udrienė pasakoja, kad pilnamečiams vaikams pareiga išlaikyti savo tėvus gali atsirasti, jeigu egzistuoja dvi pagrindinės sąlygos: pirma, tėvai yra nedarbingi, pavyzdžiui, pensininkai arba turi negalią, antra, tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Kitaip tariant, jeigu tėvai yra nedarbingi, bet gauna senatvės pensijas, turi kur gyventi, gali patenkinti savo poreikius, tuomet mažai tikėtina, jog pavyks teismą įtikinti dėl išlaikymo priteisimo.
„Dėl antrosios aplinkybės, kad reikalingas išlaikymas, įrodinėjama tokiu būdu, jog teikiamos išlaidos, kurios patiriamos, kokio dydžio pajamos reikalingos pragyvenimui, minimaliems poreikiams patenkinti. Ir privalo būti teikiami įrodymai: kiek jis ar ji gauna pajamų ir kokias išlaidas patyrė. Visa tai teismas vertina. Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga kažkokia liga, jam reikalingi vaistai, maisto produktai, drabužiai, tuomet turėtų būti pateikiami įrodymai, mokėjimo kvitai, kiek pajamų išlaikymui reikia. Reikia įrodinėti, kiek tų lėšų neužtenka. Tokia dalis ir galėtų būti priteisiama iš pilnamečių vaikų“, – teigia advokatė.
„Nedarbingi tėvai, turintys pakankamai lėšų gyventi (gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir panašiai), teisės į išlaikymą neturi. Taigi paramos siekiantis tėvas ar motina turi įrodyti ne tik, kad jis yra nedarbingas, bet kad jo poreikiams patenkinti jis neturi galimybių gauti daugiau pajamų, pavyzdžiui, neturi teisės į kompensacijas, socialines išmokas, negali parduoti turimo didesnio būsto ar išnuomoti turimą turtą ir panašiai“, – sako ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė S. Vilkelytė.
Priteisiamos sumos nedidelės
Pasak K. Udrienės, paprastai vertindami, koks išlaikymas galėtų būti priteisiamas seniems ar dėl negalios nedarbingiems tėvams, teismai atsižvelgia ir į suaugusių vaikų gaunamas pajamas, turimą turtą, auginamų nepilnamečių vaikų skaičių.
„Pagal teismų praktiką neretas atvejis, kai teismas nustato, kad patys vaikai turi mažesnes pajamas. Ir net jeigu ir nustatoma, kad tėvai turi teisę į išlaikymą, bet jis nepriteisiamas, nes pačių vaikų turtinė padėtis yra panaši arba dar blogesnė“, – teigia advokatė.
Sprendžiant, kiek pajamų reikia senam žmogui, gali būti atsižvelgiama į vidutinį senatvės pensijos dydį šalyje. Lietuvoje vidutinė pensija 2022 m. pabaigoje siekė 483 eurus per mėnesį. „Yra kasacinio teismo išaiškinta nuostata, koks yra minimalus orientacinis pragyvenimo lygis. Tai teismas vienoje byloje atskaitos tašku laikė vidutinį pensijos dydį, bet viskas priklauso nuo konkrečios bylos“, – sako K. Udrienė.
Teismai paprastai turi mintyje ir faktą, kad senatvės pensininkai ar negalią turintys asmenys Lietuvoje sveikatos draudimu yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl gydymo paslaugoms jiems teikiamos nemokamai, o dalis vaistų yra kompensuojami.
Priteisiamos sumos iš vaikų savo seniems tėvams Lietuvoje būna gana mažos – pasak K. Udrienės, vienoje byloje buvo priteista mokėti po 38 eurus kas mėnesį. „Sumos tikrai nėra po 200-400 eurų“, – pažymi pašnekovė.
Tačiau Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lėktorė S. Vilkelytė sako, kad darbingumą praradusio tėvo ar motinos poreikiai yra ne tik būtinieji – kaip kad maistas, būstas ar valstybės nekompensuojama sveikatos priežiūra – bet ir įvairūs socialiniai bei kultūriniai poreikiai, kurie yra svarbūs išlaikant orumą senatvėje. „Pavyzdžiui, jei žmogus buvo pratęs eiti į teatrą, koncertą, tačiau sulaukęs vyresnio amžiaus nebegali sau to leisti, natūralu, kad jis ir toliau turi šį poreikį ir būtų gerai jį patenkinti“, – teigia S. Vilkelytė.
Beje, pasak jos, išlaikymas tėvams gali būti teikimas įvairiomis formomis, tai yra, natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuri taip pat turi ir ekonominę vertę. „Paprastai šeimose ir vyksta tokie mainai, neturintys nustatyto aiškaus piniginio dydžio. Tačiau jei pilnamečiai vaikai neremia savo tėvų, o šiems tokia parama reikalinga, tuomet tėvai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti iš vaikų išlaikymą“, – pažymi teisininkė S. Vilkelytė, kuri dirba ir mediatore.
Šiose bylose nėra svarbu, jei ieškinys teikiamas vienam iš suaugusių vaikų: paprastai į bylą įtraukiamos visos pilnametės atžalos, nes pareiga išlaikyti senus tėvus kyla visiems vaikams. Taigi nebus taip, kad pareiga išlaikyti senus tėvus kris tik turtingiausiam iš vaikų.
Atsižvelgia, kaip seni tėvai elgėsi per gyvenimą
Įdomu, kad teismai tokiose bylose vertina, kaip patys darbingumą praradę tėvai prisidėjo prie prastos savo situacijos, jog prireikia prisiteisti išlaikymą iš suaugusių vaikų. „Tarkime, jeigu žmogus turėjo turto, jį pardavė, bet kažkaip neatsakingai gautas pajamas išleido. Arba per gyvenimą užsiėmė savarankiška, individualia veikla ir siekė mokėti kuo mažiau mokesčių, todėl dabar gauna mažas išmokas“, – sako teisininkė K. Udrienė.
Kitaip tariant, tai reiškia, kad jeigu žmogus pats elgėsi neatsakingai, būdamas darbingo amžiaus nemokėjo įmokų ir mokesčių, neatsakingai iššvaistė turėtas pajamas ir turtą, tokiu atveju jo galimybės prisiteisti išlaikymą iš suaugusių vaikų sulaukus pensijos sumažėja. Taip pat atsižvelgiama ir į gyvenimo būdą: tarkime, ar asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, ar būdamas jaunas visapusiškai rūpinosi savo vaikais, teikė išlaikymą.
Teisme paprastai tėvai turi įrodyti, kad jiems būtinai reikia suaugusių vaikų išlaikymo, o pilnamečiai vaikai įrodinėja aplinkybes, dėl kurių turėtų būti atleisti nuo pareigos išlaikyti senus ar darbingumą praradusius tėvus.
Advokatė K. Udrienė sako, kad paprastai bylos dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus yra neatsiejamos nuo prastų santykių ar nutolusių ryšių, mat, priešingu atveju, susitariama geranoriškai. Dažniausiai šia įstatymo nuostata susidomi savo vaikų patys neauginę vyrai, kuriems senatvėje pritrūksta pajamų.
„Kiek radau bylų, tai praktiškai kur nebendrauja, neužmezgę ryšių, nėra tarpusavio santykių, kad vaikai norėtų geranoriškai išlaikyti. Tai dažnai būna atvejai, kai tėvai nuo vaikystės nesirūpino, mokėjo tik už išlaikymą, nebendravo, bet sužinoję apie tokią teisę senatvėje, kai trūksta pajamų, sugalvoja šia teise pasinaudoti. Kiek radau praktikos, visais atvejais dėl išlaikymo kreipėsi vyrai. Greičiausiai, yra ir kitokių bylų. Čia, turbūt, galima paaiškinti tuo, kad dažnai vaikus augina vienos mamos arba vaikai auga su patėviu, net pavardė būna kito vyro“, – sako K. Udrienė.
Ką daryti, jei tėvams prireikia suaugusių vaikų išlaikymo?
Kaip pasakoja advokatė K. Udrienė, jeigu nedarbingi tėvai stokoja lėšų ir su savo suaugusiais vaikais nesusitaria, kad šie padėtų gera valia, tuomet pirmiausia jie turi kreiptis dėl ikiteisminės mediacijos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Ikiteisminė mediacija šeiminėse bylose yra privaloma, išskyrus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Jeigu sutarimo neišeina pasiekti tokiu būdu, tuomet su ieškiniu kreipiamasi į teismą – žyminio mokesčio tokiose bylose mokėti nereikia.
Jeigu teismas priteisia iš vaikų išlaikymą nedarbingiems tėvams, pinigus reikia mokėti kas mėnesį, o išmokos kasmet turi būti indeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją. Bet, skirtingai nei vaikų išlaikymo atveju, tėvų išlaikymui skirtų lėšų neįmanoma prisiteisti suma iš turto.
„Kai priteisiamas išlaikymas vaikams, tai tais atvejais, jei tėvas slepia pajamas, yra nedirbantis ir nemokės periodinių išmokų, galima prisiteisti turtu arba konkrečia turto dalimi, tai yra, galima paskaičiuoti išlaikymą iki pilnametystės ir tą konkrečią sumą galima prisiteisti ne periodinėmis išmokomis. Bet tėvų išlaikymo atveju yra tik periodinės išmokos“, – sako K. Udrienė.
Tačiau kartais galima iš suaugusių vaikų prisiteisti ir vienkartinę išlaidų kompensaciją, jeigu šias išlaidas teko patirti dėl sunkios ligos, sužalojimo ar būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys. Tik tiek, kad teismas priteisdamas tokią kompensaciją, turi atsižvelgti į tėvų ir vaikų šeiminę, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.
O kas jeigu teismas priteisia išlaikymą iš vaikų seniems tėvams, bet vaikai išlaikymo vis tiek nesuteikia?
„Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, todėl tais atvejais, kai pilnametis vaikas nevykdo teismo sprendimo ar jį vykdo netinkamai, tėvas, motina, iš teismo gavę vykdomąjį raštą, jį pateikia Antstolių rūmams, kurie perduoda vykdyti teismo sprendimą vienam iš antstolių. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju iš skolininko bus išieškomas ne tik priteistas išlaikymas ar jo nepriemoka, bet ir vykdymo išlaidos“, – reziumuoja Vilniaus universiteto lektorė, mediatorė S. Vilkelytė.
Vaikai turi gyventi savo gyvenima, o tevai - savo. Tevai dar ir vaiku gyvenima nori sugriauti, kad tie artejant 40m.negaletu savo vaiku susilaukti ir slaugytu desimtmeciais tevus ant lovos, kurie del negalejimo vaikscioti kalti patys, nes nutuko iki 160kg. Uz tai ir zudosi zmones, kurie slaugo, kai neturi nei atostogu, iseiginiu. Kudikiui pamperius keiti metus, o tevams desimtmecius ir susigadini stubura, psichine sveikata, pati tampi neigali ir su sugadintu gyvenimu per slauga. Bekite i uzsieni kol tik galite, kad neuzkrautu tevu slaugos jum.
