Vienas iš nukentėjusiųjų kreipėsi ir į naujienų portalą tv3.lt. Arvydas (vardas pakeistas) papasakojo, kad patikėjęs neva Dubajuje gyvenančiu kriptovaliutos milijardieriumi prarado 1,4 tūkst. eurų.
Jis neslėpė, kad būtų praradęs ir daugiau, tačiau pats pinigų neturėjo ir laiku sustojo.
Kaip pateko į aferisto pinkles
Arvydas nurodė, kad viename programėlės „Telegram“ kanale, kur kasdien dalijasi patarimais, siūloma investuoti, pvz., 73 eurus, kurie boto pagalba neva padidėja iki 20 tūkst. eurų.
Vaikinas prisimena, kad nusprendė surizikuoti ir pervedė minėtus 73 eurus. Po to buvo paprašytas atlikti dar keletą mokėjimų, žadant atlygį padidinti ir sugrąžinti jam net 33 tūkst. eurų.
„Galiausiai pareiškė, kad turiu sumokėti dar 620 eurų mokestį ir po 10 min. pinigai bus mano sąskaitoje. Pasiūlė paskubėti ir pridūrė, kad, jeigu to nepadarysiu, mano sąskaita bus užšaldyta. Aš nežinojau, ką daryti.
Visiems mokėjimams prašiau draugės paskolinti man pinigų, kadangi pats sąskaitoje neturėjau. Galvojau, kad užsidirbsiu daug pinigų, sumokėsiu visus kreditus ir išpildysiu visas savo svajones, bet supratau, jog jis mane apgavo“, – pasakojo Arvydas.
Jis neslėpė, kad jo noras praturtėti kainavo daug streso ir įtampos.
„Tai buvo blogiausios dienos mano gyvenime. Daugiau niekada nenorėčiau patirti šio emocinio pragaro. Netekau virš 1,4 tūkst. eurų. Galėjau netekti ir daugiau. Ačiū Dievui atsimerkiau ir sustojau.
Praleidau daug valandų ieškodamas informacijos apie šį asmenį ir aferistų grupėse atsiliepė dalis žmonių, nukentėjusių nuo šio asmens. Taip sužinojau, kad skirtinguose kanaluose jis prisistato visiškai skirtingais vardais“, – vardijo vaikinas.
Jis pridūrė, kad šis sukčius veikia ne vienas – turi savo komandą, o jo siųstas sertifikatas, asmens dokumentas ir kitų neva praturtėjusių žmonių padėkos buvo padirbti dirbtinio intelekto pagalba.
Beveik 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė pabrėžė, kad susidūrę su sukčiais gyventojai turi nedelsdami pranešti apie tai policijai telefonu 112 arba pateikti pranešimą svetainėje epolicija.lt.
„Tai padės policijai efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius. Visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius.
Nukentėjusiesiems yra itin svarbu pateikti policijai kuo išsamesnę informaciją apie įvykį ir išsaugoti su įvykiu susijusius duomenis“, – dėstė pašnekovė.
Aptardama skaitytojo atvejį R. Janavičiūtė nurodė, kad dėl minėto asmens veiksmų policijoje nėra gauta pranešimų.
Tačau ji paminėjo, kad 2024 m. policijoje buvo pradėta daugiau kaip 4,7 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo:
„Todėl nėra galimybės pateikti tikslios informacijos, ar šio minimo asmens veiksmai nėra tiriami.“
Atgauti pinigus – sunkiai įmanoma
Lietuvos bankų asociacija (LBA) jau prieš metus buvo sulaukusi pranešimų apie sukčių atakas „Telegram“, kur skirtingais lietuviškais vardais prisistatantys asmenys siūlo investuoti į tariamas platformas, akcijas ar kriptovaliutas, mokant ne per Lietuvoje veikiančias bendroves.
Anot LBA, tuo dažniausiai užsiima nusikaltėlių grupuotės, kurios konsultacijoms samdo įvairių sričių specialistus, klastoja dokumentus, duomenis, ataskaitas, kuria netikras platformas.
Lietuvos banko (LB) aiškinimu, tokie sukčiai stengiasi suvilioti investuotojus didele grąža ir sąlyginai mažomis investicijomis, o pateikdami suklastotas ataskaitas gundo investuoti vis daugiau, kol žmogus atsisako ir paprašo grąžinti lėšas su pelnu. Tada sukčiai dingsta.
„Dėl to yra svarbu nepriimti skubotų sprendimų – sukčiams būdinga skubinti žmones, skambinti netikėtu laiku, imtis kitų psichologinio spaudimo priemonių.
Taip jie stengiasi žmogų išmušti iš pusiausvyros ir pasisavinti jo pinigus. Derėtų prisiminti, kad pervesti pinigus yra lengva, o atgauti – sudėtinga, jei apskritai įmanoma“, – neslėpė banko atstovai. Jie patarė neinvestuoti į produktus, kurių nesuprantate, o, jei yra žadamas greitas praturtėjimas be jokios rizikos, iškart baigti pokalbį, nes tai – apgaulė.
Kaip patikrinti, ar investuoti siūlo sukčiai?
Anot LBA, visada yra būtina tikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė yra licencijuota Lietuvoje, ar ji gali teikti siūlomas paslaugas (tai padaryti galima Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiamame finansų rinkos dalyvių sąraše).
„Į pasiūlymą investuoti verta atsakyti klausimu, kurioje jurisdikcijoje siūlytojai yra registruoti ir kokia priežiūros institucija juos prižiūri. Tai padeda atbaidyti sukčius, taupyti laiką ir nervus.
Jeigu vis dėlto išgirsite kokios nors institucijos pavadinimą, būtinai reikia patikrinti, ar ji realiai egzistuoja ir ką ji prižiūri. Taip pat verta pasidomėti atsiliepimais ir apie siūlančius investuoti“, – dėstė Lietuvos banko atstovai.
Jie atskleidė, kad vien per 2024 m. III ketvirtį buvo užfiksuota 512 incidentų, susijusių su investiciniu sukčiavimu.
Bendra prarastų lėšų suma siekė 1,3 mln. eurų, o vidutinė išviliota suma – 2,5 tūkst. eurų.
Asociacijos atstovai įspėja, kad investicinis sukčiavimas šiuo metu yra viena dažniausiai naudojamų apgaulių schemų, kas rodo, kad visuomenei vis dar trūksta budrumo.
Pašto adresai, nuorodos ir kitos sukčių klaidos
Policijos departamento atstovė atkreipė dėmesį, kad teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekuomet telefonu neprašo pateikti (padiktuoti) asmens duomenų, banko kortelių, generatorių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir kt.
Anot jos, reikia labai atsargiai vertinti ir tikrinti bet kokius prašymus atlikti mokėjimus, kurie gaunami elektroniniu paštu ar kitais elektroniniais kanalais.
„Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas laiške. Sukčiai dažnai imituoja patikimų įmonių el. pašto adresus apkeisdami vieną ar kelis simbolius vietomis.
Pvz., vietoje „gmail“ el. pašto adresas pasibaigia „gamil“ ar pan. Įtarimų turėtų sukelti ir laiško pradžioje rašoma „Gerb. Pone / Ponia“ – įmonės paprastai kreipiasi į savo klientus vardu ir pavarde“, – dėstė R. Janavičiūtė.
Ji pridūrė, kad el. laiškas turėtų sukelti įtarimų, ir kai prašoma kažką „patvirtinti“ – tokie el. pašto laiškai dažnai siunčiami iš suklastotų siuntėjo adresų.
Pasak pašnekovės, kritiškai reikėtų vertinti ir elektroniniu formatu (elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse) gaunamas nuorodas.
„Įsitikinti siunčiamos nuorodos autentiškumu galima užvedus pelytę ant adreso (nespaudžiant) – nuorodoje neturėtų būti publikuotas kitos svetainės adresas.
Pagrindinė rekomendacija visuomenei – saugoti savo asmens duomenis ir neatskleisti jų nepažįstamiems asmenims, atsargiai vertinti bet kokius mėginimus išgauti jų asmens duomenis“, – akcentavo policijos atstovė.
