@rfvbuijhb Kad ir kaip besirūpintume gyvaisiais dažniausiai vis tiek po jų mirties lieka kaltės jausmas ,galėjau taip ir taip,galėjau dažniau lankyti,ilgiau prisėsti,dažniau apkabinti ir tt. Taip buvo,yra ir bus. Turbūt labai retam pavyksta išvengti,yač jei esi empatiškas.Visada galėjai padaryti geriau. Todėl ir atsiprašome,padėkojame sustoję prie kapo .Kažkur skaičiau,kad tiltas tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio yra meilė. Neturiu teisės kalbėti už kitus,bet man brangūs išėję artimieji amžinai gyvi širdyje,o nešdama baltus chrizantemų žiedus ant tėvų kapo,taip ir matau savo šviesaus atminimo a a.savo mamą,kuri lygiai taip pat virpančiomis rankomis nešė baltų chrizantemų puokštę ant savo seniai išėjusių tėvų kapelio,mano senelių Gyvenimas tęsiasi.