Ministro atstovas spaudai patvirtino, kad V. Sinkevičius šiandien Briuselyje neformaliai susitiks su Europos Komisijos vadove, bet daugiau detalių nepateikė. Tai, ar šis vizitas buvo paties V. Sinkevičiaus iniciatyva, taip pat neaišku, skelbiama, kad premjeras apie vizitą žinojo, bet ministro į Briuselį nesiuntė.
„Vizito metu jis (ministras) neformaliai susitiks su Europos Komisijos vadove“, – BNS pirmadienį sakė ministro atstovas spaudai Egidijus Jurgelionis.
O premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas portalą tv3.lt patikino, kad „premjeras apie vizitą yra informuotas“. „Tie, kas važiuoja, tegul pasako, kaip ten buvo. Tegaliu pasakyti, kad su premjero žinia“, – aiškino T. Beržinskas.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad Prezidentūra apie šį vizitą taip pat buvo informuota. Tiesa, daugiau jokių komentarų nepateikta, ko tikisi ministras toje kelionėje, taip pat neaišku.
Pasak valstietės ir Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės „iniciatyva nuvykti ir pasikalbėti, manau, nieko blogo nežadanti, o kaip tik norima išsiaiškinti situaciją, bet kas pasiuntė, kaip ir ką, reikia aiškintis Vyriausybėje“.
Ji tikino, kad frakcija pasitikėjo ir mano, kad V. Sinkevičiaus kandidatūra būtų verta svarstymo. „Mes apie nieką daugiau nekalbėjome, buvo paminėta jo pavardė (V. Sinkevičiaus) ir paklausta frakcijos nuomonės, yra išsakyta pozicija ir nuomonė. Jei bus svarstomos kitos kandidatūros, manau, aptarsime“, – sakė R. Baškienė.
Lietuva gali likti pažeminta
Politologas Algis Krupavičius sako, kad Lietuvos politika serga mažvaikystės liga, nes trūksta patyrimo ir susigaudymo, kaip turėtų būti.
„Važiuoti į Briuselį galimam kandidatui, kai dar tik svarstoma, kiek kandidatų galėtų būti ir kas jie tokie, kai nėra padaryta sprendimo, kai premjeras stebisi, kodėl Virginijus Sinkevičius yra siūlomas į eurokomisarus, tai rodo, kad vyksta politinis turgus. Gerokai nesusigaudoma, kaip vyksta skyrimas, kokios taisyklės galioja. Pirmiausia, reikėjo išskirti aiškius kriterijus, pagal kuriuos mes būtume pasirengę deleguoti vieną ar kitą asmenį į Europos Komisiją, antras dalykas, turėtume susitarti tarp pagrindinių veikėjų, kurie deleguoja, ir trečia – teikti du kandidatus. Tai būtų akivaizdus ir civilizuotas procesas, o štai dabar įvardijama kandidatūra pagal posakį vežimas prieš arklį ir pradedama dėlioti politinė dėlionė“, – aiškino politologas.
Anot jo, svarbu kalbėti ir apie kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti renkamas eurokomisaro kandidatūra Lietuvoje.
„Turi būti gera reputacija, profesinis autoritetas ir politinio, valstybinio darbo patirtis. Kandidatų, kurie yra žemiau ministrų lygio, paprastai nebūna ir ministrinė patirtis turi būti ne vienerių metų. Svarbu išmanyti ir Europos politiką, taip pat svarbu partinė atrama. Paprastai teikiami tie kandidatai, kurie galėtų pereiti Europos Parlamento filtrą. Svarbu ir lyčių lygybės momentas, ne kartą buvo pareikštas prašymas teikti po du kandidatus“, – sakė politologas.
Dabartinis Lietuvos kandidatas akivaizdžiai neatitinka daugumos kriterijų.
„Jis nebus konkurencingas. Liūdniausia patirtis būtų, jei Europos Parlamentas atmestų jo kandidatūrą. Tokia galimybė yra gana didelė. Mes matėme Algirdo Šemetos istoriją, jis taip pat sunkiai „apsigynė“ savo kompetencijas ir patirtis EP. Nors jis turėjo galimybę pusę metų užimti paveldėtą iš Dalios Grybauskaitės eurokomisaro postą. Ir pusės metų jam neužteko, kad jis taptų stiprus kandidatas. Jei mus atmestų, Lietuvos vardas nuskambėtų Europoje. Tokie dalykai nenutinka dažnai“, – aiškino politologas A. Krupavičius.
Nėra patirties ir supratimo
A. Krupavičius tikino, kad V. Sinkevičiaus politinės patirties ir atsitiktinių darbų neužtenka, stinga administracinės patirties.
Pasak jo, „naujai iškeptam“ politikui ateiti į eurokomisaro postą būtų labai sudėtinga. „Jei pažiūrėtume į amžiaus kriterijų, tai šiandien vidutinis ateinančių Europos Komisijos narių amžius yra 53 metai, jauniausia ateinanti komisarė yra iš Estijos, jai yra 42 metai. Praėjusią kadenciją bulgarė buvo jauniausia, jai buvo 35 metais, bet ji turėjo ženklią politinę patirtį. Reikia turėti politinę patirtį, būti profesiškai daug pasiekus ir turėti stiprias partines atramas“, – kalbėjo politikos mokslų specialistas.
Jis taip pat aiškino, kad šiuo metu eurokomisaro poste lieka du žmonės, priklausantys opozicinėms partijoms, tai Danijos ir Olandijos eurokomisarai, todėl ir Lietuvoje toks variantas būtų įmanomas. Yra, pasak A. Krupavičiaus, ir kandidatų, kurie visiškai nepriklauso partijoms, tai Slovėnijos pasirinktas diplomatas ir Graikijos pasirinktas valstybės tarnautojas dirbantis Europos Komisijoje. Ne viena šalis savo eurokomisarus skiria antrai kadencijai, dabar tokie yra jau 8 eurokomisarai. Pasak politologo, Lietuvoje, matyt, tokia galimybė nėra net rimčiau svarstyta.
„Europos Komisijos vadovai yra mandagūs, niekas į akis nepasakys, kad kandidatas netinkamas, siūlykite kitą. Yra pavojus, kad tie, kurie deleguoja, nesupranta. Jei žiniasklaida ir ekspertai nebūtų Lietuvoje inicijavę diskusijos dėl lyčių lygybės, tai politikai nebūtų supratę, kad nauja komisijos pirmininkė tokį kriterijų yra suformulavusi. Kai kilo šurmulys, tada imta kalbėti apie tai, atsirado tokia tema diskusijoje“, – sakė politologas.
Pasak A. Krupavičiaus, jau yra pateikta 20 kandidatų į EK komisarų postus, liko 7 ir mes tarp jų. „Akivaizdu, kad atsiliekame ir vėluojame. Kandidatų atranką reikėjo pradėti dar D. Grybauskaitei, kaip valstybės vadovei, bet niekas nevyko. Situaciją komplikuoja ir tai, kad ilgai formavosi sena-nauja koalicija, viskas užtruko. Todėl dabar, kai kitų veikėjų darbotvarkės perpildytos, reikėtų sulaukti prezidento balso. Jis galėtų formuoti pasirinkimus“, – sakė politologas.
„Duok dieve jam sėkmės“
Kadenciją bebaigiantis eurokomisaras Vytenis Andriukaitis interviu „Žinių radijuje“ tikino, kad Lietuva nepavėlavo į „eurokomisarų traukinį“. „Procesas vyksta, diskusijos vyksta. Naujoji paskirtoji komisijos vadovė kaip tik diskutuoja su visomis vyriausybėmis dėl savo komisijos sudėties. Pabrėžiu, tai nėra kažkoks Briuselio sprendimas, tai yra šios naujai paskirtosios pirmininkės tvirtas pažadas, kurį ji pateikė europiečiams. <<..>> Ji pažadėjo, kad sieks užtikrinti pilną lyčių lygybę savo komisijos sudėtyje. Duotas toks tvirtas pažadas“, – sakė V. Andriukaitis.
Paklaustas, ką reiškia „šalies vertas“ komisaro portfelis, kurį taip akcentavo prezidentas ir ministras pirmininkas, kalbėdami apie lyčių lygybę eurokomisaro skyrime, eurokomisaras negalėjo atsakyti, kas tai yra.
„Europos Komisijoje dirbama kolektyviai, paskirtosios kompetencijos yra susijusios su didelėmis valdymo sritimis. Nematau prasmės net diskutuoti, ar tai bus prekyba, užsienio reikalai, maisto sauga, humanitarinė pagalba. Kaip tai matuojama? Pinigų kiekiais? Per penkis metus aš negaliu atsakyti į tą klausimą. Gal žmonės niekada nebuvę komisijoje žino, kurie portfeliai yra verti šalies, o kurie ne. Tokių portfelių paprasčiausiai nėra“, – aiškino V. Andriukaitis.
Jis sakė, kad jei premjeras, prezidentas arba Seimas turi lūkesčių, tai jie privalo apsibrėžti, ko siekia. „Jie negali siųsti vyriausybės narį dėl šalies verto portfelio pasitarti. Dovanokite, čia kažkaip ne visai tvarkoje“, – pyktelėjo V. Andriukaitis.
V. Andriukaitis nenorėjo kritikuoti nominuotų narių, nes tai, pasak jo, būtų negražu ir neetiška. „Politinio svorio prasme aišku, kad yra svarbu. Duok dieve jam (V. Sinkevičiui) sėkmės. Politinės patirties ir svorio tikrai reikia, bus daug klausimų, kurie yra susiję su labai didelės politinės srities atsakomybėmis. Mes svarstome visus klausimus, ne tik savo portfelio. Ir čia politinis svoris, patirtis, politinės įžvalgos, pasaulėžiūra ir įsitikinimai labai daug lemia“, – sakė dabartinis eurokomisaras.
Pasak V. Andriukaičio, koks portfelis atiteks Lietuvai yra individualus komisijos vadovės sprendimas.
Papildyta 17 val.
BNS informavo, kad kandidatas į Lietuvos deleguojamą eurokomisaro postą, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius antradienį Briuselyje susitiko su naujosios Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.
Pasak BNS, Ministras ir jo komanda kol kas susitikimo nekomentavo.
V. Sinkevičiaus atstovas spaudai Egidijus Jurgelionis BNS sakė, kad komentarai bus teikiami po trečiadienį įvyksiančio ministro susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
