Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos Gražvydės Norkienės teigimu, praėjusią savaitę iš savivaldybių gauti rezultatai parodė, kad mikrobiologinė tarša buvo nustatyta keturiose maudyklose. Kelios iš jų – vilniečių itin pamėgtos maudynių vietos.
„Birželio 4-ąją imti mėginiai parodė, kad Vilniaus rajono Salotės ir Žaliuosiuose ežeruose buvo daugiau nei leidžiama žarninių lazdelių (normą viršijo 2–2,5 karto), o Marijampolės rajone Yglos ir Žaltyčio ežeruose leistiną normą viršijo žarninių enterokokų kiekis. Kol kas pakartotinių tyrimų rezultatų nesame gavę. Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad mėginiai bus imami rytoj, o rezultatų iš Marijampolės turėtume sulaukti kitos savaitės pradžioje“, – komentavo specialistė.
Dėl kitų maudyklų garantuoti negali
Specialistė sakė negalinti teigti, kad visur kitur yra švaru, nes paprasčiausiai dar neturi duomenų.
„Paskutiniai mus pasiekę rezultatai yra praeitos savaitės. Mažiau nei pusės maudyklų iš savivaldybių rezultatus esame gavę birželio pradžioje“, – sakė G. Norkienė.
Vandens kokybė tikrinama 117 šalies maudyklų.
„Galima pasidžiaugti, kad praėjusią vasarą savivaldybės stebėjo daugiau nei yra oficialiųjų maudyklų, iš viso – netoli 150. Visus duomenis dėl maudyklų vandens kokybės galima matyti mūsų internetinėje svetainėje“, – pridūrė ji.
Kauno mariose dar prieš sezoną imti mėginiai rodė padidėjusią taršą. Nors birželio 3-ąją pakartotinai daryti tyrimai to nebefiksavo, šiandien gautais duomenimis antrojoje Kauno marių maudykloje vėl nustatytas užterštumo padidėjimas.
Dar vienoje vilniečių pamėgtoje pramogų vietoje – Trakuose naujas mėginys imamas tik ketvirtadienį. Dar prieš maudynių sezoną gauti duomenys taršos nerodė.
Nuramino skubančius prie jūros
Savo ruožtu poilsiautojai prie jūros gali būti ramūs – pirmosiomis birželio dienomis imti mėginiai atitiko rodmenis. Beveik visuose tyrimų rezultatuose Palangos ir Klaipėdos maudynių vietose fiksuotos net gerokai mažesnės tiek žarnyno enterokokų, tiek žarninių lazdelių kiekio vertės.
„Iš Neringos paplūdimių rezultatų dar laukiama, tačiau situacija turėtų būti panaši – maudytis tikrai saugu“, – sakė specialistė.
„Kiek vanduo bus užterštas, labai priklauso nuo oro sąlygų, lankytojų gausos, jų higienos. Švara gali priklausyti ir nuo to, kaip tvarkoma pakrantė. Taršą gali padidinti ir šalia vandens telkinių įsikūrę laukiniai paukščiai, ypač jei jie pripratinami lesinančių poilsiautojų.
Kai buvo labai lietinga vasara, tarša buvo padidėjusi daugiau nei dešimtyje maudyklų. Dabar, kai yra sausros laikotarpis, sunku pasakyti, ko galima tikėtis, tačiau karštis tikrai nepagerina situacijos. Nors vandens telkiniai linkę apsivalyti patys, kai yra didelis poilsiautojų srautas, sunku prognozuoti, kiek užterštumas išaugs“, – kalbėjo G. Norkienė.
Ji pridūrė, kad be mikrobiologinės taršos dar turi būti vertinami ir žydėjimo parametrai Kauno marios pradeda žydėti jau nuo birželio pabaigos, kada šis reiškinys atsiranda jūroje, priklauso nuo vėjo krypčių, vandens srovių.
Kuo pavojinga?
Maudantis žarnyno enterokokais, žarnyno lazdelėmis (kitaip – e.coli) užkrėstame vandenyje didėja rizika susirgti žarnyno, akių ar ausų infekcijomis. Ypač tai pavojinga silpnesnio imuniteto žmonėms: vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus asmenims.
Kauno klinikinės ligoninės gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė priminė, kad e.coli bakterija dažniausiai sukelia žarnyno infekcijas: „Jai užklupus yra viduriuojama, galimas pykinimas, vėmimas, išmatose net aptinkama kraujo. Dėl netektų skysčių tokį žmogų gali ištikti dehidratacija, vyresnio amžiaus asmenį – ir inkstų nepakankamumas.“
Gydytoja patarė pajutus simptomus vartoti daug skysčių, galima įsigyti elektrolitų tirpalą, pirmajai pagalbai tiks Smecta.
„Tačiau jokiu būdų negalima „pasiskirti“ sau antibiotikų. Esant aukštai temperatūrai galima išgerti paracetamolio. Tačiau jei viduriuojama stipriai, žmogus jaučiasi blogai – nedelsti kreiptis į medikus“, – sakė medikė.
Plinta įvairios infekcijos
Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad šylant vandeniui ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose, susidaro palanki terpė daugintis įvairiems ligų sukėlėjams. Per vandenį gali plisti įvairios bakterinės, virusinės, parazitinės kilmės užkrečiamosios ligos.
Dažniausiai ligų sukėlėjai maudantis patenka per burną, kai besimaudant gurkštelima užteršto vandens. Žarnyno užkrečiamosios ligos simptomai gali būti įvairūs – karščiavimas, viduriavimas, galvos skausmas, silpnumas ir kt. – ir išryškėti net po kelių dienų (šioms ligoms būdingas 3–7 dienų inkubacinis periodas).
Specialistai ramina – maudydamiesi užterštame vandenyje suserga tikrai ne visi. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuniteto. Ypač pavojinga maudytis užterštame vandenyje vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei nėščioms moterims.
