Daugėja įrodymų, kad žmonės su maistu suvalgo daugybę plastiko mikrodalelių, bet labai mažai žinoma apie to pasekmes sveikatai.
Airijos tyrėjai, kurie savo išvadas paskelbė pirmadienį, aiškinosi plastiko mikrodalelių išsiskyrimą dešimties tipų polipropileno buteliukuose ir aksesuaruose kūdikiams. Polipropilenas yra dažniausiai maisto tarai naudojamas plastikas.
Tyrėjai vadovavosi oficialiomis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėmis dėl sterilizavimo ir mišinukų gaminimo.
Per 21 bandymų dieną komanda nustatė, kad nuo buteliukų atsiskyrė nuo 1,3 mln. iki 16,2 mln. plastiko mikrodalelių vienam litrui.
Pasinaudodami šiais duomenimis ir valstybių skaičiais dėl maitinimo krūtimi, tyrėjai modeliavo, kiek plastiko mikrodalelių galėtų praryti iš buteliuko maitinami kūdikiai.
Apskaičiuota, kad iš buteliuko maitinamas kūdikis pirmuosius 12 savo gyvenimo mėnesių gali nuryti vidutiniškai po 1,6 mln. plastiko mikrodalelių per dieną.
Tyrimo autoriai žurnale „Nature Food“ rašė, kad sterilizavimas ir sąlytis su aukštos temperatūros vandeniu labiausiai skatina plastiko mikrodalelių atsiskyrimą. Sąlytis su 25 Celsijaus laipsnių temperatūros vandeniu nulemia vidutiniškai 0,6 mln. dalelių vienam litrui, o sąlytis su 95 Celsijaus laipsnių temperatūros vandeniu – 55 mln. dalelių litrui.
Tyrimo autoriai iš Dublino Trejybės koledžo naujienų agentūrai AFP sakė, kad „nesiekė sukelti nerimo tėvams“.
„Pabrėžiame, kad nežinome potencialaus plastiko mikrodalelių prarijimo pavojaus kūdikių sveikatai, – sakė komanda. – Tai tyrimų sritis, kurioje dabar aktyviai dirbame.“
„Skubiai reikia tyrimų“
Tyrėjai pažymi, kad daugiausiai plastiko mikrodalelių tikriausiai praryja kūdikiai išsivysčiusiose šalyse: 2,3 mln. dalelių per dieną Šiaurės Amerikoje ir 2,6 mln. dalelių per dieną Europoje.
Tai siejama su palyginti mažu krūtimi maitinančių motinų procentu turtingesnėse šalyse.
Pasak mokslininkų, plastiko mikrodalelių kiekį galima nesunkiai sumažinti keliais papildomais žingsniais, įskaitant buteliukų skalavimą šaltu sterilizuotu vandeniu ir mišinukų ruošimą ne plastikiniame inde prieš supilant jį į buteliuką.
Fay Couceiro (Fėj Kuseiro) iš Portsmuto universiteto sakė, jog minimas tyrimas akcentuoja, kad „skubiai reikia plastiko mikrodalelių poveikio žmogaus sveikatai tyrimų“.
Jos teigimu, svarbu nekelti panikos dėl tokio kūdikių maitinimo, kurį tėvai renkasi dėl įvairių priežasčių.
„Nesterilizuotų buteliukų ar nekaršto vandens pavojai gerai žinomi ir labai realūs, ir šie žinomi ligų pavojai turi nusverti plastiko mikrodalelių... [pavojų], kol bus suprastas jų poveikis sveikatai“, – sakė F. Couceiro, kuri šiame tyrime nedalyvavo.
