„Mes visi kartu privalome būti pasirengę galimiems incidentams, galimoms avarijoms ir gebėti reaguoti darniai toje situacijoje, kokia galėtų įvykti“, – žurnalistams antradienį kalbėjo R. Tamašunienė.
Ragina prisiminti, kaip elgtis nelaimės atveju
Jos teigimu, šiuo metu vertinamas savivaldybių pasirengimas galimoms Astravo AE keliamoms grėsmėms.
„Atskleista nemažai spragų, įvertinus savivaldybių, kurios yra 30 km zonoje, pasiruošimą. Tai Vilniaus rajonas, Švenčionių savivaldybė. Taip pat savivaldybės, priklausančios 100 km nuo atominės elektrinės zonoje. Nuspręsta didesnį dėmesį skirti visoms Lietuvos savivaldybėms, kadangi maisto, vandens užterštumas laikomas 300 km spinduliu nuo atominės elektrinės“, – pažymėjo ministrė.
Asmenims, gyvenantiems 30 km spinduliu nuo Astravo AE, jau išdalintos jodo tabletės. R. Tamašunienė akcentavo, kad kiekvienas gyventojas turėtų susipažinti, kaip elgtis branduolinės avarijos atveju.
„Verta priminti, kad visi mes privalome bent kartą artimiausiomis dienomis atsiversti puslapį L72.lt. kiekvienas iš mūsų turi paskaityti, kaip elgtis per tas tris kertines paras, esant branduolinei avarijai. Svarbiausi trys yra veiksmai – kuo trumpiau būti radioaktyviomis medžiagomis užterštoje vietovėje, stengtis neįkvėpti tų medžiagų ir taip pat vėliau būti kuo toliau nuo šaltinių, nuo užterštos teritorijos“, – priminė R. Tamašunienė.
Ne visos savivaldybės atsakingai žiūri į grėsmę
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius pažymi, kad nėra vieno apibūdinimo, jog visos šalies savivaldybės yra vienodai pasirengusios galimai branduolinei nelaimei.
„Pasirengimo lygis yra tikrai ne visiškai vienodas. Jis nėra nei labai geras, nei labai blogas. Susidaro įspūdis, kad savivaldybės ne visiškai realiai vertina tą pavojų ir tikisi, kad jo nebus, o jam įvykus visą atsakomybę prisiims centrinė valdžia“, – žurnalistams sakė S. Greičius.
Jo teigimu, daugeliu atveju savivaldybės grėsmes ir galimus gelbėjimosi būdus apsvarstė teoriniu lygmeniu.
„Įvertinus atliktą patikrinimą, yra duoti pavedimai savivaldybėms apibendrinti savo poreikius ir papildomai kreiptis, kokių priemonių jiems reikia, kad būtų galima ieškoti tiek lėšų, tiek priemonių įgyvendinti, kad, jei tokia nelaimė nutiks, mes būtume pasirengę.
Skaičiuojama ir viskas tikrinama pagal sumodeliuota blogiausią scenarijų, tačiau niekas nežino, koks tas scenarijus įvyktų. Ar mes gautume informaciją prieš keletą valandų, kad sutriko technologinis procesas ir galimas kažkuris radioaktyvių medžiagų išmetimas, ar mes sužinotume tik įvykus avarijai“, – sakė S. Greičius.
„Fiziškai įjungti“ planuojama rugpjūčio pradžioje
„Rosatom“ planuoja rugpjūčio pradžioje fiziškai įjungti Astravo AE, pareiškė Baltarusijos branduolinę jėgainę netoli Lietuvos valstybinės sienos statančios Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos vadovas.
„Kalbant apie pagrindines naujienas užsienio statybos projektuose, norėčiau paminėti Baltarusiją, kur mes aktyviai dirbame siekdami gauti leidimą fiziniam [AE] įjungimui, kuris, pagal mūsų planus, įvyks pirmosiomis rugpjūčio dienomis“, – pareiškė Aleksejus Lichačiovas vaizdo kreipimesi, kuris buvo paskelbtas įmonės svetainėje.
Atominė elektrinė, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos.
Baltarusijos energetikos ministerija anksčiau skelbė, jog pirmąjį atominės elektrinės reaktorių planuojama pradėti eksploatuoti 2020 metais, o antrąjį – 2021-aisiais.
Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Tuo tarpu Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.
