Neseniai populiarioje socialinio tinklo grupėje kilo diskusija, kur daugiabučių gyventojai turėtų mesti šiukšles.
Viena Vilniaus, Žirmūnų mikrorajono gyventoja piktinosi, kad aplinkinių daugiabučių gyventojai meta šiukšles ne į savo konteinerius.
„Gyvenu prie pat viešojo transporto stotelės, šalia yra ir konteineriai. Tačiau labai dažnai žmonės šiukšlių maišus meta šalia, nes konteineriai būna perpildyti.
Taip nutinka, nes gyventojai nesivargina nešti šiukšlių į savo konteinerius, o pakeliui meta į tuos, kurie arčiausiai stotelės. Apie tai jau informavau savivaldybę, kuri pažeidėjus nubaus“, – problema socialiame tinkle dalijosi moteris.
Tačiau nemažai komentatorių pripažino, kad iš tikrųjų šiukšles meta, ten, kur apskritai yra įrengti konteineriai, o nebūtinai ten, kur priklauso.
„Juk svarbiausia šiukšles išmesti, nepalikti jų gatvėje. Nemanau, kad labai svarbu, kokiame konteineryje šiukšles atsidurs.
Niekada nesu mačiusi, kad ant konteinerių būtų užrašyta, kuriems daugiabučiams jie priklauso. Pavyzdžiui, prie mano namų yra du vienodu atstumu nutolę konteineriai. Vieną kartą metu į vieną, kitą kartą jau į kitą. Ar už tai turėčiau būti nubausta?“ – retoriškai klausė moteris.
Piktinosi perpildytais konteineriais
Kita komentatorė pasakojo, kad labai dažnai šalia namų randa perpildyta konteinerį.
„Tokiais atvejais nešu šiukšles į kitą, tolimesnį konteinerį. Tačiau dabar matau, kad kurie gyventojai siūlo šiukšles parsinešti namo ir laukti, kol atsilaisvins mano daugiabučiui priklausantis konteineris. Juk tai yra nesąmonė“, – piktinosi komentatorė.
Kiti piktinosi šiukšlintojais, kurie palieka šiukšles tiesiog gatvėje, šalia konteinerių.
„Pritariu, kad šiukšles reikia mesti į savo konteinerius, kitu atveju įvairios kartoninės dėžės ir pakuotės tiesiog mėtosi gatvėje.
Tikrai tenka matyti, kad kai kurie konteineriai tiesiog užkišti šiukšlėmis, o kiti tuštesni. Tai negi sunku visiems mesti šiukšles į savo konteinerius“, – rašė vyras.
Prašo gyventojų naudotis savo konteineriais
„Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) Komunikacijos vadovė Justė Ramonaitė-Kuliešienė tikino, kad daugiabučiams yra priskirtos konkrečios atliekų surinkimo aikštelės, kuriomis turi naudotis tik to arba tų daugiabučių gyventojai.
„Gyventojai negali mesti atliekų į konteinerius, skirtus kitam daugiabučiui. Konteinerių adresus ir priskyrimą galima rasti interaktyviame Vilniaus miesto savivaldybės žemėlapyje (maps.vilnius.lt) arba gyventojo asmeninėje paskyroje VASA savitarnoje.
Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad konteineriai turėtų būti ne toliau kaip 100 metrų atstumu nuo objekto, tačiau jei dėl tam tikrų priežasčių neįmanoma laikytis šių reikalavimų, konteineriai įrengiami 150 metrų atstumu nuo nekilnojamojo turto objekto matuojant tiesiąja linija“, – komentavo įmonės atstovė.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė irgi tikino, kad įrenginėjant atliekų surinkimo konteinerių aikšteles Kaune yra skaičiuojamos atliekų susikaupimo normos ir konteinerių pajėgumai konkrečioms daugiabučių gyvenamųjų namų grupėms.
„Kiekvienas daugiabutis namas turi priskirtą konteinerių aikštelę, kuria turi naudotis. Iškilus klausimui, kuri konteinerių aikštelė yra priskirta jų namui, gyventojai gali teirautis informacijos „Kauno švara“ klientų aptarnavimo centre“, – komentavo specialistė.
Problemos dėl perpildytų konteinerių
Anot VASA atstovės, konteinerių kiekis ir jų ištuštinimo dažnumas apskaičiuojami atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir atliekų kiekį konkrečiame nekilnojamojo turto objekte.
„Naudojantis nekilnojamojo turto objektui nepriskirta atliekų surinkimo aikštele, gali kilti problemų dėl konteinerių perpildymo ir netvarkos.
Žmonės mišrias komunalines atliekas ir pakuotes turi mesti į priskirtus konteinerius. Tuo metu gyventojai, sukaupę didelių gabaritų atliekas, gali užsisakyti VASA individualią atliekų paėmimo iš namų paslaugą arba patys pristatyti jas į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę“, – atkreipė dėmesį J. Ramonaitė-Kuliešienė.
Kauno savivaldybės atstovė irgi pastebėjo, kad kiekvienai atliekų surinkimo aikštelei yra numatytas optimalus konteinerių tūris ir kiekis.
„Pagal atliekų susikaupimą sudaromi išvežimo grafikai. Siekiant išvengti konteinerių persipildymo, vežti atliekas į kitą mikrorajoną yra draudžiama“, – komentavo ji.
Konteinerius stebi ir skiria baudas iki 600 eurų
VASA atstovė tikino, kad atliekų surinkimo aikštelės yra nuolat stebimos naudojant kameras, dronus ir kitas stebėjimo priemones, kad būtų galima įvertinti esamą situaciją ir reaguoti realiu laiku.
„Be to, atliekų surinkimo aikšteles reguliariai tikrina VASA kontrolieriai, o visi užfiksuoti pažeidimai perduodami Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupei“, – įspėjo specialistė.
O Kauno miesto savivaldybės atstovė įspėjo, kad gyventojai gali būti baudžiami už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka.
„Už komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą gresia bauda nuo 30 iki 140 eurų. Pakartotinio nusižengimo bauda gali siekti nuo 140 iki 600 eurų“, – komentavo savivaldybės atstovė.
Kodėl viskas tik gyventojams?