Šią žiemą kelininkai vadina mažų mažiausiai ypatinga. Tokių staigių temperatūrų pokyčių, gausių kritulių būta seniai. Tad nenuostabu, kad šalies keliuose nuo gruodžio vidurio išbarstyti įspūdingi druskos kiekiai – net 53 tūkstančiai tonų. Pusė tiek, kiek ant slidžios ar sniegu pasidengusios dangos krito visą praėjusį sezoną. Vien Vilniuje išbarstyta 16 tūkstančių tonų, kai pernai per visus metus iki vasario sostinei prireikė tik 11 tūkstančių tonų.
Automechanikai sako, kad metalui kenksmingas šlapio sniego ir druskos mišinys pirmiausia pradeda kenkti pačiam automobilio pamatui – jo kėbului.
Drėgno sniego ir druskos košė aplipdo mašinų dugnus, patenka į įvairiausius plyšius ir skatina rūdžių atsiradimą.
„Pirmiausias efektas – strigimo požymiai. Tuomet kaista ratas, automobilio galia sumažėja. Liaudiškai kalbant ne taip „traukia“. Dauguma vairuotojų, kurie ne pirmą dieną eksploatuoja tą patį automobilį turėtų simptomus pajausti“, – pirmuosius ženklus, kad jūsų automobilis yra paveiktas korozijos, atskleidė mechanikas Tomas Miežonis.
Visgi neestetiškas rūdžių vaizdelis tikrai ne pats pavojingiausias korozijos padarinys.
T. Miežonis tikina, kad rimtos bėdos kyla rūdims pasiekus bent vieno rato stabdžių sistemą. Vairuotojai, ypač tokiu metų laiku, turėtų susirūpinti išgirdę papildomus garsus stabdant ar pajutus, kad stabdžiai veikia ne taip efektyviai.
Tad stabdžių sistemos sudedamosios dalys turėtų būti nuolat prižiūrimos, sutepamos. Mechanikas taip pat pataria automobilį žiemą nuolat plauti – nepamiršti mašinos dugno. Na, o prieš prasidedant šaltajam sezonui rekomenduojama atlikti viso kėbulo vaškavimą.
„Ypač kenkia, kai žmonės eksploatuoja automobilį ir stato jį nevedinamoje šiltoje patalpoje. Tai yra geros sąlygos plisti korozijai. Automobilį eksploatuojant žiemą reikia plauti dažniau. Nesvarbu, kad lauke drėgnas klimatas ar šlapia. Tiesiog nuvažiuoji į savitarnos plovyklą ir praskalauji vandeniu“, – teigė mechanikas.
Druska, neleidžianti keliuose susidaryti plikledžiui, barstoma daugelyje Šiaurės pusrutulio šalių. Na, o JAV naudojamas ir brangiau kainuojantis kalcio chloridas, Vokietijoje ir Šveicarijoje – magnio chloridas, o štai Skandinavijoje – skalda, kuri pasibaigus sezonui nuo dangos surenkama ir kitąmet vėl išbarstoma.
Išbandomos ir kiek keistesnės substancijos – sūrymas, likęs nuo sūrio gamybos ar šalutinis produktas, gautas perdirbus cukrinius runkelius, vadinamoji melasa.
Prieš porą metų šio klampaus skysčio buvo išlieta ir Vilniaus gatvėse. Tiesa, eksperimentas neišdegė, mat medžiaga reagavo su troleibusų elektros linijomis ir kibirkščiavo.
Sostinės miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža tikina, kad dabar gatvės barstomos druskos bei smėlio mišiniu.
Galvojama, kaip dar sumažinti pačios druskos kiekį. Visgi rasti automobiliams, žmonių avalynei ir aplinkai draugiškesnę alternatyvą nėra taip paprasta, mat dabar egzistuojančiųjų Lietuva tiesiog neįpirktų.
„Nuo 2012 metų mes barstome druskos mišiniais. Druskos kiekis yra sumažintas 20 procentų. Su mokslininkais tariamės, ką ir kaip daryti, nes tos alternatyvos, kurios yra šiai dienai, mūsų respublikos miestams yra nepriimtinos, nes yra dešimtis kartų brangesnės“, – atskleidė V. Pauža.
Druska barstomos miestų gatvės, šalies magistralės, pagrindiniai keliai. Tuo metu mažesnio reikšmingumo kelius barstymo mašinos aplenkia. Tad jais derėtų važiuoti itin atsargiai. Dėl slidžios dangos šią žiemą kilo dvigubai daugiau eismo įvykių nei pernai. Avarijose jau žuvo kelios dešimtys žmonių.
TV3 žinių reportažą žiūrėkite:
