Tymai grįžta į Europą. Pasaulio sveikatos organizacija informuoja, kad per pirmąją šių metų pusę daugiau nei 41 tūkst. Europos gyventojų susirgo tymais. 37 iš jų numirė. Iki 87 procentų susirgusių buvo neskiepyti.
Nors skaičiai Europos mastu ir atrodo nedideli, tačiau sergančiųjų tymais skaičius per porą metų išaugo net 8 kartus.
„Skaičiai auga dėl labai paprastos priežasties. Sutrikus skiepijimams, atsiranda tymai. Ir taisyklė – geležinė, ir išimčių tikrai nėra“, – sakė vaikų pediatras Vytautas Usonis.
Plintant neskiepijimo madoms, grįžta ir neseniai pamirštos ligos. Mat visame pasaulyje atsiranda vis daugiau žmonių tikinčių įvairiomis sąmokslo teorijomis, abejojančių skiepų nauda, bijančių galimų komplikacijų ir dėl to apsisprendžiančių savo vaikų paprasčiausiai neskiepyti.
Vienas pirmųjų skiepų skeptikų Lietuvoje, skandalingai pagarsėjęs Andrius Lobovas sukūrė ne vieną Youtube vaizdo įrašą, kuriame skiedžia apie skiepus kaip neva didžiausią pavojų vaikams, farmacininkų melą. Tokie filmukai net subūrė nemenką skaičių savo pasekėjų.
Medikai skeptikus ragina pažvelgti į skaičius ir pasidaryti reikiamas išvadas. Jie džiaugiasi, kad neigiamai skiepų atžvilgiu nusiteikusių lietuvių vis dar itin nedaug. Skiepijasi per 90 procentų vaikų. Tik dėl to, anot specialistų, ir tymų atvejai Lietuvoje pavieniai, be to, nuo skiepijimo pradžios nepasitaikė mirčių atvejų. Kas tie tymai? Ar verta jų bijoti? Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovė tikina, kad taip.
„Tymai yra labai pavojinga infekcija, komplikacijos yra labai pavojingos, pradedant vidurinės ausies uždegimu, plaučių uždegimas, laringitas, encefalitas, na, ir, žinoma, pati tragiškiausia komplikacija – mirtis“, – kalbėjo visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė.
Anot vaikų pediatro V. Usonio, jei nesiskiepijančių skaičius išaugtų, mes kaip mat prisivytumėme Europą – susirgimų ir mirčių padaugėtų ir Lietuvoje. Anot gydytojo, tėvai pirmiausia turėtų galvoti apie vaikų sveikatą.
„Vaikai turėtų gauti tai, kas jiems yra reikalinga, kas pagerina jų gyvenimo kokybę, pagerina jų sveikatą, jie turėtų tai gauti ir tėvai neturėtų to riboti“, – sakė V. Usonis.
Tačiau prieš skiepus nusiteikę aktyvistai tiki priešingomis, nežinia kieno sugalvotomis teorijomis. Anot jų, skiepų vakcinų keliami pavojai neva yra didesni už pačias ligas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras tikina, kad kombinuoti skiepai nuo tymų ir raudoniukės jokio mirtino pavojaus nekelia. Vienas didžiausių mitų buvo tai, kad ši vakcina sukelia autizmą.
Po šio klaidinančio tyrimo, atlikto daugiau nei prieš 20 metų, nenorinčių skiepytis pradėjo ženkliai daugėti. Tačiau medikai ryšį tarp skiepų ir autizmo ne kartą paneigė.
Lietuvoje vaikai yra skiepijami du kartus – 15–16 mėnesių bei 6-erių–7-erių metų amžiaus. Tik gavę antrąją vakciną vaikai įgauną imunitetą visam likusiam gyvenimui. Tačiau specialistai pripažįsta, kad šiuo metu šalyje yra bent 30 tūkst. nepasiskiepijusių vaikų. Tai yra panašiai tiek, kiek Lietuvoje gimsta per metus. Visiems jiems ir gresia pats didžiausias tymų keliamas pavojus.
„Asmenys, nesirgę tymais, kurie skiepyti tik vieną kartą, kurie apskritai neskiepyti, jiems yra didelis pavojus užsikrėsti tymais, nes tai yra ypač laki infekcija. Viena iš pačių lakiausių. – Laki? – Užkrečiamumas yra labai didelis. Kaip ir minėjau, sergantis tymais gali užkrėsti iki 18 asmenų“, – tikino K. Žukauskaitė.
Šiais metais Lietuvoje tymais susirgo du žmonės, pernai taip pat užfiksuoti du įvežtiniai tymų atvejai, tačiau 2016-ais metais Lietuvoje užfksuotas tymų protrūkis. Šia liga tą kartą prasirgo 22 asmenys.
