Labai daug istorijų jau papasakota apie krūtinės didinimą – jos priežastis, operacijos detales ar kitus aspektus.
Didelė dalis lietuviškosios padangės žvaigždžių viešai prisipažino, kad prie jų dailių kūnų aštriai lietėsi skalpelis. Kitų net pačios operacijos buvo viešinamos ir smalsuoliai sekė visas įmanomas su tuo susijusias detales.
Kartais gali pasirodyti, kad krūtinės didinimasis – tik įžymybių, norinčių padaryti didesnį šou ar asmeninę reklamą, reikalas.
Tačiau iš tikrųjų tai vyksta ir žemiškame gyvenime. Net nesusimąstome, jog kolegė, sėdinti priešais, ar net artima draugė dėl iškilesnės krūtinės galėjo gultis ant operacinio stalo.
Poreikį turėti gražesnę bei didesnę krūtinę turėjo ir panevėžietė Skaistė. Interjero dizainą kurianti mergina sakė atėjus lemiamam momentui dėl būsimosios operacijos nė akimirkai nesudvejojo: „Ši problema žlugdė mano gyvenimą.“
Skaistė sutiko Suaugusiems.lt papasakoti apie plastinę operaciją, asmeninius patyrimus bei parodyti, kad tokiems gyvenimo pokyčiams ryžtasi ne tik televizijos žvaigždės.
– Kodėl nutarei pasididinti krūtinę?
Todėl, kad savąja iki tol buvau nepatenkinta – tiek dėl formos, tiek dėl dydžio ir apskritai dėl bendro vaizdo. Visa tai kėlė man daug kompleksų, kentėjo gyvenimo kokybė.
– Bet ar kompleksai nėra labiau psichologinė problema?
– Fizinių dalykų psichologiškai nepataisysi. Čia buvo didelis defektas, su kuriuo per 21 gyvenimo metus nesugebėjau susitaikyti. Padėjo tik skalpelis. Dar prieš operaciją turėjau draugą, kuriam mano krūtinė labai patiko. Tačiau man tai nerūpėjo, pati buvau psichologiškai susižlugdžiusi, jaučiausi nepilnavertė ir kompleksuota.
Gyvenimo kokybė kentėjo visur, ne tik lovoje. Visada kūprindavausi, bijodavau vilkėti seksualesnius rūbus, kai iškirptė išryškindavo plokštumą. Problema buvo ne tik krūtinės dydyje, bet ir formoje – ją norėjosi tiesiog iš viso nupjauti.
Visada stebėdavau merginas su gražiom krūtinėm ir tiesiog nekenčiau jų, jaučiau tokią užslėpta panieką. O kai pamatydavau moterį su mažo dydžio krūtine – labai džiaugdavausi jos nesėkme.
– Implantų dydį rinkaisi pati ar patarė gydytojas?
– Dydį parinko pats daktaras, nes didinausi ne dėl smagumo ar kitokių įgeidžių. Svarbiausia buvo, kad po operacijos kūnas atrodytų gražiai, proporcingai ir sveikai.
– Kiek tau šis malonumas atsiėjo?
– Operacijos kainuoja įvairiai. Aš mokėjau 10 tūkst. litų. Tačiau rezultatas buvo vertas šių pinigų. Teko girdėti atvejų, kada moterys sumokėdavo keliais tūkstančiais pigiau, tačiau nukentėdavo ir kokybė – plyšdavo pooperacinės siūlės, kildavo komplikacijų.
– Ar prieš operaciją nebijojai, kad kažkas gali nepavykti?
– Buvo tikrai labai baisu, tačiau labiau galbūt jaudinausi ne dėl pačios operacijos sėkmės, o dėl to, kad galiu nebepabusti po narkozės. Neturėjau minčių, kad operacijai nepavykus krūtinė būtų dar labiau subjaurota, nes jau ir taip ten nebuvo ką dar labiau sugadinti. Pakartotinės operacijos metu viskas vis tiek būtų pavykę sėkmingai.
– O kaip jauteisi po operacijos?
– Operacija pavyko sklandžiai, todėl sunkumų po jos neturėjau. Atsibudusi jaučiau tik maudulį krūtinėje, o tos pačios dienos vakarą, pamenu, su tėvais jau apsipirkinėjome prekybos centre. Taigi, labai greitai sugrįžau į įprastinį gyvenimo ritmą.
Nemaloniausia buvo, kai praėjus mėnesiui po operacijos reikėjo kontroliuoti rankų judesius – negalėjau jų iškelti aukščiau pečių linijos. Tai labai trikdė, kartais pamiršdavau ir vos nepadarydavau kažko neleistino. Taip pat negalėjau kilnoti sunkesnių daiktų. Tačiau jau po kelių mėnesių visiškai pamiršau, kad man buvo atlikta operacija.
– Kokie krūtinės didinimo operacijos minusai?
– Dabar didžiausias minusas galbūt yra randai, nors ir nežymūs – pjūvis buvo darytas spenelio apačioje ties kraštine jo linija. Tačiau nė vienas vyras šių randų iki šiol nepastebėjo.
Šiuo metu iš viso nebejaučiu, kad nešioju implantus, rodos, niekada nebuvo kitaip. Viskas sugijo puikiai, komplikacijų nekilo. Anksčiau atlikusi tam tikrus judesius dar jausdavau implantus, o dabar – nebe.
– Ar galvojai apie ateitį? Juk praėjus tam tikram laikui implantus reikia pakeisti naujais.
– Iš tikrųjų ateitis jaudina, nes dar viena operacija bus neišvengiama. Kad ir kaip bebūtų, tokie dalykai yra laikini. Tačiau kitos operacijos laukti reikės dar apie dešimtį metų, todėl šį ateitis dar tolima. Bet kuriuo atveju, nė sekundei nesigailiu to, ką padariau. Savo sprendimu esu visu šimtu procentų patenkinta.
Taip pat esu labai patenkinta operaciją dariusiu gydytoju. Tikiuosi, kad prireikus ateityje jis man galės padaryti ir antrąją.
– Ar dar ryžtumeisi kokiai nors plastinei operacijai?
– Kūno gražinimo operacijai, manau, ne. Tiesiog prasidėtų pasaka be galo – juk visada atsirastų ką pakoreguoti. Krūtinę pasididinti buvo būtinybė, o kitais atvejais jos nebelieka. Juk daug ką galima pakoreguoti tiesiog fiziniu darbu bei valia.
– Kaip jauteisi, kai po operacijos pirkai pirmąją liemenėlę?
– Jausmas buvo pasakiškas. Pirmą kartą pasijutau kaip žmogus. Labai pamėgau palaidines, atidengiančias krūtinę. Reikėjo juk atsigriebt už visus prieš tai buvusius liūdnus metus, kai nešiodavau tik palaidines su aukštu kaklu! Beje, pasikeitus kūno proporcijoms drabužiai apskritai pradėjo gražiau gulėt ant kūno.
– Ar, padidėjus krūtinei, tavo seksualinis gyvenimas pasikeitė?
– Jis tiesiog apsivertė visu 180 laipsnių! Atsirado pasitikėjimas savimi, jaučiuosi be galo seksuali ir pan. Seksas tamsoje pasidarė nebeįdomus. Nebesigėdiju savo kūno, priešingai, pradėjau juo labai didžiuotis.
– O vyrai pastebi, jog tavo krūtinė nėra tikra?
– Po operacijos neturėjau daug vyrų, tačiau kiek turėjau – nė vienam tai nešovė į galvą. Na, vienas buvo sudvejojęs, tačiau tik tiek. Manau, kad jeigu vyras anksčiau nėra lietęs krūtinės, žinodamas, kad ji padidinta, to nepastebėtų.
– Ar savo gyvenimo išrinktajam papasakosi apie operaciją?
– Žinoma, tai bus neišvengiama. Tačiau dabar niekam apie tai nepasakoju. Ši operacija – didžiausia mano paslaptis, kurią žinos tik mano išrinktasis.
– Komiškiausias dalykas susijęs su krūtinės didinimu. Ar egzistuoja toks?
– Pastaruoju metu mane kamuoja tokia baimė, kad implantai išsileis, sprogs ar nutiks dar kas negero. Dažnai pasitikrinu, ar viskas tvarkoje. Tai tik laikinas „durnumas“, tačiau rytais nubudusi „ieškausi savo papų“.
Artūras Katinas
