Aktyvėjanti šalies ekonomika grąžina pirkėjus į didžiuosius prekybos centrus, todėl ekonominiu sunkmečiu išpopuliarėjusių išparduotuvių plotai traukiasi, joms prognozuojama koncentracija prekybos centruose.
Šiandien pavienės išparduotuvės sulaukia kur kas mažiau pirkėjų dėmesio nei per krizę. Vis daugiau pirkėjų grįžta į prekybos centrus, kurie pastaruoju metu taiko aktyvesnes rinkodaros ir kainų mažinimo priemones. Tokias tendencijas analizuodami išparduotuvių rinkos būklę pastebėjo bendrovės „InReal valdymas“ specialistai.
„Per ekonominę krizę labiausiai vartojimo smukimą pajuto prekybos centrai, o išparduotuvės, siūlančios senesnio sezono firminius drabužius už kur kas mažesnę kainą, fiksavo rekordinį pardavimą, – teigia „InReal valdymo“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. – Beveik tuščia rinka pradėjo žaibiškai pildytis, o sparčiausia išparduotuvių plėtra Lietuvoje vyko 2009–2010 metais, kai šalyje siautė sunkmetis, mažėjo žmonių perkamoji galia ir vartojimas. 2011 metų rezultatai ir šiandieninės tendencijos rodo, kad išparduotuvių plėtra išsikvėpė.“
Reikia konsoliduotis
Anot jo, pavienėms išparduotuvėms, išsibarsčiusioms po įvairias miestų vietas, tapo sunkiau išsilaikyti, tad nemažai jų 2011 metais užsidarė. Šis procesas ypač ryškus buvo sostinėje, čia pavienių išparduotuvių plotai mieste sumažėjo maždaug 1,7 tūkst. kvadratinių metrų.
Šiandien Vilniuje galima suskaičiuoti per 50 drabužių, avalynės ar sporto prekių išparduotuvių, tačiau du trečdaliai jų sukoncentruoti specializuotame išparduotuvių prekybos centre „Parkas Outlet“, o pavienės sostinėje esančios išparduotuvės arba užsidaro, arba tenkinasi nusistovėjusiu klientų srautu.
„Kaune specializuotų išparduotuvių centrų nėra – egzistuoja tik pavieniai objektai, – aiškina A. Antanavičius. – Tiesa, čia tokio komplekso užuomazga būtų galima laikyti prekybos miestelį „Urmas“, tačiau šis centras labiau orientuotas į pigesnių prekių segmentą nei į firminių išparduotuvių kompleksą. 2011 metais, palyginti su 2010 metais, laikinojoje sostinėje bendras jų plotas susitraukė maždaug 600 kvadratinių metrų, iki 2,6 tūkst. kvadratinių metrų.“
Vienintelėje Klaipėdoje išparduotuvių plotai augo: 2011 metais jų plotas sudarė apie 1,5 tūkst. kvadratinių metrų – 300 kvadratinių metrų daugiau nei prieš metus.
Anot A. Antanavičiaus, esant tokioms tendencijoms vienintelė racionali išparduotuvių plėtros perspektyva – koncentruotas steigimas. Kad tokia mintis gera, rodo ir minėtojo „Parkas Outlet“ finansiniai rezultatai: prekybos centre per šių metų I pusmetį apyvarta augo daugiau nei 22 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Skelbiama, kad 92 proc. prekybos centro lankytojų mano, jog išparduotuvės išliks reikalingos ir pagerėjus pragyvenimo lygiui Lietuvoje. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius išaugo 3 proc. Tokius rezultatus atskleidė šiemet „Parkas Outlet“ užsakymu tyrimų agentūros „Rait“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Ieško prekių ženklų
Kad pavienėms išparduotuvėms išsilaikyti vis sunkiau, pastebi ir „Parkas Outlet“ vadovė Vida Minkštimienė. Anot jos, vis daugiau sulaukiama norinčiųjų įsikurti šiame prekybos centre. Paties centro pirkėjų srautas per metus išaugo 8 proc.
„Mes kryptingai laikomės savo strategijos ir patalpas nuomojame ne visiems norintiems, – sako ji. – Mums reikia ne tiesiog išparduotuvių, svarbu, kad jos atstovautų žinomiems prekių ženklams. Vis dar būna, kad tos vadinamosios išparduotuvės – iš užsienio parduotuvių maišais perkami prekių likučiai. O žmonės išparduotuvėse paprastai ieško žinomų ir kokybe pasižyminčių prekių ženklų.“
Pasak V. Minkštimienės, tokias tendencijas patvirtina ir išparduotuvių finansiniai duomenys: mažiau žinomų prekių ženklų produktais prekiaujančių išparduotuvių pajamos auga 5–7 proc., žinomų – 20–30 proc. Paprastai išparduotuvių centre apsiperka vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai.
„Pastebime, kad daugelis mūsų pirkėjų atėjus sezonui apsilanko pas mus apsižvalgyti, ką gali rasti iš senesnių kolekcijų, kurios kartais nuo naujųjų nedaug skiriasi. Tik neradę to, ko ieškojo, jie eina į įprastą prekybos centrą“, – sako „Parkas Outlet“ vadovė.
Ji priduria, kad vis daugiau ir užsienio bendrovių, valdančių išparduotuves įvairiose šalyse, nori atidaryti jų Lietuvoje. Tokia prekyba domina ir franšizės pagrindu mūsų šalyje veikiančių žinomų tarptautinių prekių ženklų savininkus, kurie partneriams Lietuvoje siūlo steigti išparduotuves.
„Didžiausias išparduotuvių rinkos augimas yra besivystančiose rinkose, tokiose kaip Baltijos šalys, Rusija, – sako V. Minkštimienė. – Vis dėlto galimybę, kad artimiausiu metu Lietuvoje bus atidarytas dar vienas išparduotuvių centras, vertinčiau skeptiškai, nes mūsų šaliai tam neužtektų ekonominio pajėgumo.“
Išparduotuvių reikia
Didžiausios Lietuvoje mažmeninės prekybos drabužiais bendrovės „Apranga“ generalinio direktoriaus Rimanto Pervenecko teigimu, sunkmečiu atsiradęs išparduotuvių bumas buvo natūrali pasekmė: gyventojai mažiau pirkdavo įprastose parduotuvėse, todėl prekybininkams reikėjo daugiau vietų, kuriuose galėtų realizuoti turimus likučius. Todėl gerėjant ekonominei situacijai išparduotuvių poreikis mažėja, tačiau, anot „Aprangos“ vadovo, jos visuomet bus reikalingos.
„Mums tai nėra verslas, jo apyvarta sudaro vos 4 proc. visos grupės apyvartos, – sako jis. – Iš šiuo metu turimų 8 išparduotuvių galbūt dar kelių atsisakysime ir sutelksime turimas į didesnes. Žinomus prekių ženklus išparduoti yra paprasčiau, nors išparduotuvių klientus skirstyčiau į dvi grupes: vieni ieško garsaus prekių ženklo gerokai pigiau, kiti drabužio – kaip būtinos prekės. Todėl išparduotuvių reikės visada.“
FAKTAI: Išparduotuvės Lietuvoje
Skaičiuojama, kad šiandien sostinėje yra apie 50 drabužių, avalynės ar sporto prekių išparduotuvių.
Du trečdaliai jų sukoncentruoti specializuotame prekybos centre „Parkas Outlet“.
Kituose šalies miestuose tokių specializuotų prekybos centrų nėra, o ir išparduotuvių gerokai mažiau.
Praėjusiais metais Vilniuje ir Kaune pavienių išparduotuvių plotai mažėjo, tik Klaipėdoje augo.
Sparčiausia išparduotuvių plėtra Lietuvoje vyko 2009–2010 m.
