Ispanija planuoja investuoti 11 mlrd. eurų į mikroschemų ir puslaidininkių kūrimą, siekdama modernizuoti nuo turizmo priklausomą ekonomiką.
„Norime, kad mūsų šalis būtų pramonės ir technologijų pažangos pavyzdys“, - pirmadienį Madride sakė Ministras Pirmininkas Pedro Sanchezas. Jis teigė, kad projektą netrukus patvirtins jo kabinetas.
Šios investicijos yra naujausios pastangos atkurti ekonomiką, kuri nuo pandemijos nukentėjo labiau nei dauguma Europos šalių ir vėl patiria spaudimą po Rusijos invazijos į Ukrainą.
P.Sančesas sakė, kad dėl karo sutriko tokių dujų, kaip argonas ir neonas, kurios yra labai svarbios puslaidininkių gamybai, tiekimas.
Mikroschemos yra labai svarbios Ispanijos automobilių pramonei, kuri yra antra pagal dydį Europoje ir sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto.
Politikos formuotojai visame žemyne skuba įgyvendinti planus, kaip investuoti į mikroschemas ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamų technologijų.
Europos Sąjunga siekia tapti pagrindine puslaidininkių gamintoja ir iki 2030 m. pagaminti penktadalį pasaulio pasiūlos.
Praėjusį mėnesį Europos Komisija, priėmusi 45 mlrd. eurų vertės mikroschemų įstatymą, atlaisvino viešąsias lėšas, kad būtų galima gaminti „pirmąsias tokio pobūdžio“ mikroschemas Europoje.
Veiksmų imasi ir atskiros šalys: Vokietija ketina skirti „Intel“ 5 mlrd. eurų valstybės lėšų, kad padėtų finansuoti 17 mlrd. eurų vertės puslaidininkių gamyklą, praėjusį mėnesį teigė su šiuo klausimu susipažinę asmenys.
Ispanija naudoja precedento neturinčias Briuselio lėšas, kad sumažintų savo priklausomybę nuo turizmo ir sumažintų vieną didžiausių ES nedarbo lygį. Tačiau dėl karo Ukrainoje padidėjusios energijos kainos apsunkino reikalingų reformų apimtis.
Didėjančios energijos kainos, dėl kurių infliacija pasiekė aukščiausią lygį per beveik keturis dešimtmečius, privertė plieno gamintojus mažinti gamybos apimtis, o vartotojus - mažiau išlaidauti.
Tuo tarpu didėjančios pragyvenimo išlaidos sukėlė nepasitenkinimą: sunkvežimių vairuotojai surengė tris savaites trukusį protestą, kuris sustabdė kai kurių įmonių veiklą ir sukėlė pieno bei kitų produktų trūkumą.
Ispanija planuoja investuoti 11 mlrd. eurų į mikroschemų ir puslaidininkių kūrimą, siekdama modernizuoti nuo turizmo priklausomą ekonomiką.
„Norime, kad mūsų šalis būtų pramonės ir technologijų pažangos pavyzdys“, - pirmadienį Madride sakė Ministras Pirmininkas Pedro Sanchezas. Jis teigė, kad projektą netrukus patvirtins jo kabinetas.
Šios investicijos yra naujausios pastangos atkurti ekonomiką, kuri nuo pandemijos nukentėjo labiau nei dauguma Europos šalių ir vėl patiria spaudimą po Rusijos invazijos į Ukrainą.
P.Sančesas sakė, kad dėl karo sutriko tokių dujų, kaip argonas ir neonas, kurios yra labai svarbios puslaidininkių gamybai, tiekimas.
Mikroschemos yra labai svarbios Ispanijos automobilių pramonei, kuri yra antra pagal dydį Europoje ir sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto.
Politikos formuotojai visame žemyne skuba įgyvendinti planus, kaip investuoti į mikroschemas ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamų technologijų.
Europos Sąjunga siekia tapti pagrindine puslaidininkių gamintoja ir iki 2030 m. pagaminti penktadalį pasaulio pasiūlos.
Praėjusį mėnesį Europos Komisija, priėmusi 45 mlrd. eurų vertės mikroschemų įstatymą, atlaisvino viešąsias lėšas, kad būtų galima gaminti „pirmąsias tokio pobūdžio“ mikroschemas Europoje.
Veiksmų imasi ir atskiros šalys: Vokietija ketina skirti „Intel“ 5 mlrd. eurų valstybės lėšų, kad padėtų finansuoti 17 mlrd. eurų vertės puslaidininkių gamyklą, praėjusį mėnesį teigė su šiuo klausimu susipažinę asmenys.
Ispanija naudoja precedento neturinčias Briuselio lėšas, kad sumažintų savo priklausomybę nuo turizmo ir sumažintų vieną didžiausių ES nedarbo lygį. Tačiau dėl karo Ukrainoje padidėjusios energijos kainos apsunkino reikalingų reformų apimtis.
Didėjančios energijos kainos, dėl kurių infliacija pasiekė aukščiausią lygį per beveik keturis dešimtmečius, privertė plieno gamintojus mažinti gamybos apimtis, o vartotojus - mažiau išlaidauti.
Tuo tarpu didėjančios pragyvenimo išlaidos sukėlė nepasitenkinimą: sunkvežimių vairuotojai surengė tris savaites trukusį protestą, kuris sustabdė kai kurių įmonių veiklą ir sukėlė pieno bei kitų produktų trūkumą.
