Operacija pradėta po to, kai buvo patvirtintas įstatymas, skirtas 1936–1939 metų pilietinio karo ir po jo sekusių diktatūros dešimtmečių palikimui šalinti.
Jose Antonio Primo de Rivera 1933 metais įkūrė Falangistų partiją, kuri kartu su kariuomene ir Ispanijos Romos katalikų bažnyčia tapo vienu iš žiauraus F. Franco režimo ramsčių.
J. A. Primo de Rivera karo pradžioje, 1936 metų lapkritį, už sąmokslą prieš išrinktą respublikonų vyriausybę buvo nuteistas mirties bausme ir 1959-aisiais palaidotas bazilikoje Kritusiųjų slėnyje, esančiame 50 km į šiaurės vakarus nuo Madrido.
Ispanijos žiniasklaida pranešė, kad ekshumavus palaikus, jie bus perkelti į Madrido San Isidro kapines.
8 val. 30 min. vietos (9 val. 30 min. Lietuvos laiku) prie komplekso buvo matyti du juodi katafalkai, o Ispanijos visuomeninė televizija pranešė, kad pradėta jo palaikų ekshumacijos operacija.
Pagal naująjį įstatymą jokia su 1936 metų kariniu perversmu, sukėlusiu pilietinį karą, susijusi asmenybė neturėtų būti laidojama matomoje viešoje vietoje, kuri galėtų paskatinti pagarbos apeigas.
Todėl šeima sutiko, kad jo palaikai būtų perkelti į San Isidro kapines, ir pasirinko tam balandžio 24-ąją, nes šią dieną sukanka lygiai 120 metų nuo jo gimimo.
Bazilika yra dalis didžiulio kalvos šlaite esančio mauzoliejaus, kurį po pilietinio karo pastatė F. Franco režimas. Prie mauzoliejaus statybų prisidėjo 20 000 politinių kalinių.
1975 metais mirus diktatoriui, jis taip pat buvo palaidotas prie altoriaus esančioje kapavietėje, netoli J. A. Primo de Riveros kapo.
Ministrų kabineto ministras Felixas Bolanosas (Feliksas Bolanosas) teigė, kad ši operacija yra dar vienas žingsnis vyriausybei siekiant iš mauzoliejaus atimti frankizmo ir kraštutinių dešiniųjų ideologijos simbolio statusą.
„Neturėtų būti įmanoma atiduoti pagarbą kokiam nors diktatūrą primenančiam asmeniui“, – sakė jis po to, kai vyriausybė ketvirtadienį paskelbė apie ekshumaciją.
2018 metais į valdžią atėjusio ministro pirmininko Pedro Sanchezo kairiosios pakraipos vyriausybės prioritetas – pagerbti žuvusiuosius, nukentėjusius nuo smurto ar represijų pilietinio karo ir diktatūros metu.
2019 metais jo vyriausybė perkėlė F. Franco palaikus iš bazilikos po ilgos teisinės kovos su diktatoriaus šeima.
Atminimo vieta
Bazilikoje, kurios viršūnėje stovi 150 metrų aukščio akmeninis kryžius, ir mauzoliejuje taip pat saugomi daugiau kaip 30 000 abiejų pilietinio karo pusių aukų palaikai.
Tai labai skaldantis praeities simbolis.
Vadinamuoju demokratinės atminties įstatymu, įsigaliojusiu 2022 metų spalį, siekiama, kad Kritusiųjų slėnis taptų tamsiųjų diktatūros metų atminimo vieta.
Jis taip pat skatina ieškoti režimo aukų, palaidotų masinėse kapavietėse visoje Ispanijoje, ir panaikina F. Franco režimo priešininkams paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius.
Tačiau šis įstatymas sukėlė politinių nesutarimų, nes dešiniosios partijos teigė, kad juo be reikalo narstoma praeitis.
Labiausiai pasislinkusios į politinio spektro dešinę „Vox“ partijos lyderis Santiago Abascalis (Santjagas Abaskalis) apkaltino vyriausybę, kad J. A. Primo de Riveros ekshumacija siekiama „dar kartą išniekinti kapus ir kurstyti neapykantą“.
Ispanijoje ruošiamasi gegužės 28 dieną vyksiantiems regioniniams ir vietos rinkimams ir metų pabaigoje vyksiantiems visuotiniams rinkimams, kurie, apklausų duomenimis, bus įtempti.
