Verslo dienraščio "Financial Times" teigimu, Ispanijai pavyko atitolinti grėsmę netekti milijardų eurų, kuriuos šalis kasmet subsidijomis gauna iš Europos Sąjungos (ES). Mat Madridas paskutinę minutę išpešė kompromisinį sprendimą Konvente dėl Europos ateities.
Konvento pasiūlytame Europos konstitucijos projekte, kuris bendru sutarimu patvirtintas praėjusį penktadienį, Ispanijai iki 2017 m. palikta veto teisė svarstant ES finansavimo sprendimus.
Didžiausią Ispanijos biudžeto dalį užtikrina vadinamieji struktūriniai fondai (sudarantys trečdalį ES biudžeto), kuriais siekiama paspartinti labiau atsilikusių regionų ekonominę plėtrą.
Diskusijos dėl konstitucijos projekto taps vienu svarbiausių klausimų šią savaitę Graikijos mieste Salonikuose įvyksiančiame ES viršūnių susitikime.
2006-2006 m. laikotarpiu Ispanijai numatyta skirti 38 mlrd. eurų - gerokai daugiau nei bet kuriai kitai valstybei narei. Tačiau dėl gausios paramos Ispanijai vis garsiau diskutuojama, nes kitąmet prie ES turėtų prisijungti dešimt naujųjų narių, tarp jų ir Lietuva, kurių daugelis yra gerokai skurdesnės.
Vis dėlto Ispanija tikriausiai turės gerą būdą išlaikyti dabartinį subsidijų lygį, nes konstitucijos projekto 54 straipsnis palieka valstybėms narėms veto teisę priimant finansinius sprendimus tol, kol bus susitarta dėl naujos daugiametės finansavimo sistemos pagal dabar svarstomą konstituciją.
Kadangi naujosios konstitucijos ratifikavimo procesas turėtų užtrukti, beveik aišku, kad ji neįsigalios anksčiau, nei bus susitarta dėl ES išlaidų 2007-2011 m. laikotarpiui. Todėl 54 straipsnis leis Ispanijai ir visoms kitoms valstybėms narėms vetuoti visus finansinius sprendimus 2012-2016 metais. "Galima sakyti, kad tai nuolaida ispanams", - teigė vienas Konvento pareigūnas.
Konvento pirmininkas Valery Giscard’as d'Estaing’as (Valeri Žiskaras Destenas) ypač stengėsi sušvelninti Madrido prieštaravimus savo pateiktiems galutiniams siūlymams, nes Ispanijos pasipriešinimas galėjo būti didesnis nei bet kurios kitos valstybės narės.
Ispanija, kaip ir Lenkija, yra nepatenkinta priemonėmis paversti šalių balsavimo teises proporcingesnėmis. Tačiau jei derybos dėl šiuo klausimu V. G. d'Estaing’o pasiūlyto kompromiso prasidėtų iš naujo, kiltų grėsmė ir kitiems jau pasiektiems susitarimams, pavyzdžiui, dėl narių skaičiaus Europos Komisijoje ir Europos Parlamente.
Kitos šalys, tokios kaip didžiausia mokėtoja į ES biudžetą Vokietija, gana ramiai žvelgia į trumpalaikį veto teisės išsaugojimą sprendžiant finansinius klausimus su sąlyga, kad vėliau veto bus panaikintas.
Nepaisant struktūrinių fondų svarbos Ispanijos biudžetui, šios šalies užsienio reikalų ministrė Ana Palacio (Ana Palasijo) tvirtino norėjusi išsaugoti veto teisę "dėl principo, o ne dėl pinigų". Pasak ministrės, gerėjanti Ispanijos padėtis reiškia, kad artimiausiu metu šalis pradės į ES biudžetą mokėti daugiau, nei iš jo gauti. A. Palacio teigimu, Ispanija, kaip ir Didžioji Britanija, tvirtai gins savo pozicijas per tarpvyriausybinę konferenciją, kuri nuo šio spalio iki 2004-ųjų kovo spręs, ką daryti su Konvento pateiktu konstitucijos projektu.
ELTA
