„Iki šiol Lietuvos turizmo centrai veikė Maskvoje, Helsinkyje, Varšuvoje, Berlyne – t.y., tik sostinėse. Įkurti centrą čia, Barselonoje, buvo mano idėja, ir reikėjo laiko, kol pavyko įtikinti turizmo departamentą, tokio biuro reikalingumu. Kodėl čia, Barselonoje? Katalonija – vienas turtingiausių regionų, kurio gyventojai keliauja daugiausia. Be to, tuo metu į Barseloną prasidėjo tiesioginiai skrydžiai. Taip tikėjomės pritraukti daugiau turistų“.
Turizmo centro tikslas – pritraukti kuo daugiau žmonių į savo šalį. Kaip pristatoma Lietuva ir ką mes galime pasiūlyti ispanų turistams?
„Kaip turizmo centro vadovas keliauju po įvairias rengiamas turizmo parodas. Be to, organizuojame ispanų žurnalistų vizitus į Lietuvą. Už tai jie įsipareigoja aprašyti tai, ką matė. Todėl Lietuvos vardas minimas įvairiuose su kelionėmis susijusiuose leidiniuose.
Kuo galime sudominti ispanus? Į paplūdimį Lietuvoje jie greičiausiai nevažiuos, bet pastaruoju metu ypač populiarėja kaimo turizmas“, - pasakojo R. Michnevičius. Pasak jo, ispanai vis labiau pamėgsta ir keliones su „kemperiais“, tad į jų maršrutus vis dažniau įtraukiama ir Lietuva.
Šiltų kraštų gyventojai Lietuvoje kartais ieško ir to, ko neturi - turizmo centro vadovas prisiminė atvejį, kuomet informacijos ieškojo į Lietuvą žiemą išsirengę turistai, tvirtinę ne tik nebijantys šalčio, bet ir norintys jį patirti bei pasidžiaugti sniegu.
Kaip turizmo sektorių paveikė krizė? Juk Ispanija viena labiausiai jos paveiktų šalių?
„Taip. Ispaniją kaip ir Lietuvą krizė supurtė kaip reikiant. Kolegos juokiasi: kaip galime norėti prisikviesti ispanus į Lietuvą, jei jie mažiau keliauja net po savo šalį. Kita vertus, mus palietė ir Lietuvos problemos – dėl sumažinto finansavimo išsikėlėme iš patalpų, kurias nuomojosi garbės konsulas. Dabar naudojamės vienos kompanijos biuru.
Tačiau džiugina tai, jog kasmet daugėja ispanų turistų, atvykstančių į Lietuvą. Tikruosius skaičius pasakyti sunku, kadangi priklausome Šengeno erdvei ir keleivių srautą sukontroliuoti itin sudėtinga, tačiau remiantis viešbučių duomenimis ispanų atvykėlių skaičius auga. Be to, labai gaila, kad neskaičiuojami į Klaipėdą kruiziniais laivais atvykstantys turistai, kadangi jie neapsistoja viešbučiuose ir mieste praleidžia tik vieną dieną.
Lietuvoje periodiškai pasigirsta nusiskundimų, jog pietiečiams esame lengvų merginų, vienos nakties nuotykių ir alaus šalis. Kaip mus įsivaizduoja ispanai? Koks Lietuvos įvaizdis?
„Vienos nakties nuotykių - tikrai ne. Pirmiausia, tyrimai rodo, jog daugelis atvykstančiųjų – anaiptol ne jaunimas, o vyresni nei 35 metų žmonės. Be to, savaitgaliniam turizmui Lietuva tiesiog per daug sunkiai pasiekiama – nėra tiesioginių skrydžių kaip, pavyzdžiui, į Anglijos oro uostus.“.
Tad, pasak R. Michnevičiaus, savaitgalį ieškoti merginų ir linksmybių Lietuvoje – paprasčiausiai per sudėtinga ir per brangu.
„Tai, jog nebeliko „Flylal“ ir į Barseloną nebeskraido „Star 1“, sudavė ypač skaudų smūgį turizmui – daugelį potencialių atvykėlių atbaido faktas, jog teks persėsti į kitą lėktuvą, laukti oro uoste“, apgailestavo R. Michnevičius.
„Tuos, kurie pasiryžta kelionei, pirmiausia domina mūsų gamta, kultūra ir istorija. Ypač tuo domisi katalonai – esama nemažai istorinių paralelių tarp Lietuvos ir Katalonijos. „Tą ir pristatome parodose. Šiemet daugiau dėmesio skyrėme Vilniaus Europos kultūros sostinės renginiams.
Apskritai, pastebiu, kad ispanai vis daugiau žino apie Lietuvą. Kuomet atvažiavau čia prieš dešimt metų tekdavo ilgai ir nuobodžiai aiškinti, kas ir kur mes esame. Dabar nebe. Tiesa, pirmiausia daugeliui tebeesame krepšinio šalimi, ypač dabar, kuomet Lietuvoje bus rengiamas Europos krepšinio čempionatas. Taigi dažniausiai ispanams Lietuvą pristatome kaip šalį su įdomia kultūra, gražia gamta, nuoširdžiais žmonėmis bei geru maistu. Taip, nors, tradiciniai bulvių patiekalai jiems atrodo gerokai per sunkūs, tačiau didžioji dalis tikrai susižavi šaltibarščiais.“
Ispanams – lietuviška gamta ir šaltibarščiai, o kas patraukliausia Katalonijoje?
Nors Lietuva du kartus didesnė nei Katalonija, čia telpa viskas – tiek kalnai, tiek jūra. Tad atskridę į vieną miestą, tik galite mėgautis tiek paplūdimiais, tiek pasivaikščiojimais kalnuose, tiek grožėtis įspūdingu miestu, romėnų statinių griuvėsiais.
Jūs dirbate ne tik su ispanais, vykstančiais į Lietuvą, bet ir suvienijote Katalonijoje apsigyvenusius Lietuvius. Kokia yra Katalonijos lietuvių bendruomenė?
„Ji nėra labai didelė – maždaug 100 lietuvaičių čia gyvena nuolatos. Kiti – studentai, stažuotojai, kurie nuolat keičiasi. Tikrai puikiai sutariame, reguliariai susitinkame jau savu tapusiame bare, drauge žiūrime krepšinį, organizuojame labdaros akcijas.
Apskritai, nepaisant to, kad kalbama, jog lietuviai imigrantai pakliūna į įvairias nemalonias istorijas bei problemas su teisėsauga, Katalonijos žiniasklaidoje nėra pasirodę blogos informacijos apie lietuvius. Galbūt taip yra todėl, jog norint čia gyventi ir dirbti tenka išmokti kalbą, Katalonijoje beveik nereikėjo nekvalifikuotų darbininkų, tad atvykėlių gerokai mažiau¨.
Pats R. Michnevičius į Barseloną atvyko studijuoti. Baigęs magistro studijas Kauno technologijos universitete lietuvis Barselonoje iš pradžių mokėsi ispanų kalbos. Šiuo metu jis yra ekonomikos doktorantas.
