Automobilių industrijos pasaulyje, visiškai taip pat kaip ir gamtoje, tam tikros rūšys yra prie išnykimo ribos arba net visiškai dingsta. Žvelgiant į kas dieną atsirandančius naujus automobilių modelius, norom nenorom, susimąstai - kiek gi puikių automobilių gamintojų dingo iš rinkos, uždarė gamyklas, išjungė konvejerius?
Šį kartą norėtume parašyti apie penkių itališkų automobilių gamintojų išnykimą. Tema nėra maloni, tačiau šių automobilių istoriją žinoti būtina.
Pirma netektis - Stanguellini.
Ką bendro turi mechaniniai perkusijos įrenginiai su pasaulio greičio rekordais? Atsakymas - Stanguellini.
1925 metais, praėjus 46 metams po to kai įkūrėjo tėvas Celso užpatentavo orkestrinius, mechaniškai derinamus perkusinius būgnus, Francesco Stanguellini įrodė, kad inovacijų prisodintas kraujas teka ir jo venomis. Jis įkūrė „Stanguellini Racing“ kompaniją.
Francesco sūnus Vittorio perėmė kompanijos vadeles į savo rankas 1932 metais (tuo metu jam tebuvo 19 metų). Jis turėjo puikias galimybes įtvirtinti vieną gerbiamiausių autosporto vardų Italijoje. Didžiausi šios kompanijos pasiekimai buvo Targa Florio bei Mille Miglia lenktynių laimėjimas su jų pačių gamintais arba modifikuotais automobiliais. Šios kompanijos pavadinimas tapo greičio, lengvumo, tvirtumo sinonimu. Stanguellini priklausė 6 pasaulio greičio rekordai, kuriuos jie pasiekė su Stanguellini-Guzzi Colibri automobiliu (paskutinis iš gamyklos išriedėjo 1964 metais).
1981 metais, kai mirė Vittorio, jis buvo laikomas Sportinių automobilių Donu. Nors kompanijos pavadinimas dingo, automobiliai neberieda iš gamyklų, tačiau Stanguellini šeima išliko atsidavusi automobiliams - jiems priklauso „Fiat“ automobilių salonas, kuriame jie įkūrė oficialų Stanguellini muziejų.
Antra netektis - Autobianchi.
Tada, kai Guiseppe Bianchi pirmą kartą pasiūlė Pirelli ir Fiat įkurti automobilių kompaniją, jis buvo žinomas kaip dviračių bei motociklų gamintojas.
1885 metais Giuseppe tėvas Eduardo, įkūrė Bianchi kompaniją, kuri bendradarbiavo su žymiais dviratininkais, važiuojančiais Tour De France ir kitose klasikinėse dviračių lenktynėse. Pratęsiant dviračių transporto priemonių temą, pirmuoju Bianchi lenktynininku tapo ne kas kitas kaip nemirtingasis Tazio Nuvolari. 1926 metais sportininkas per rūką Solitude žiede (šalia Štutgarto) papuolė į avariją, o Vokietijos žiniasklaida pranešė apie jo mirtį. Italas Tazio į tai atsakė:"Kai kas nors paskelbia apie mano mirtį, derėtų palaukti bent tris dienas prieš pradedant verkti. Dar visko gali atsitikti".
Bianchi kompanija varžėsi autosporte ir gamino aukštos klasės, prabangius automobilius iki kol tai tapo nebepelninga. 1955 metais Autobianchi, kartu su Pirelli ir Fiat iš naujo prikėlė Bianchi vardą, tik šį kartą šios markės logotipas puošė ne motociklus, bet automobilius.
Trečioji netektis - Bandini Automobili
Ką Enzo Ferrari mama turėjo bendro su Bandini įkūrėju Ilario Bandini? Abu šie žmonės gimė Italijos provincijoje, abudu keletą metų uždarbiavo Afrikoje, tačiau Ilario Bandinis sugrįžęs į gimtinę įkūrė automobilių servisą ir Lancia atstovybę.
Bandini buvo pasišventęs lenktynininkas bei automechanikas, ši jo aistra netrukus peraugo į serijinių automobilių gamybą. 1946 metais Bandini Automobili pagamino pirmąjį savo automobilį - rankų ir kūjo pagalba iškalto plieno bei aliuminio kėbulo automobilį su Fiat 1100 varikliu. Vienas populiaresnių Bandini modelių buvo - Bandini Siluro, kuris laimėjo Sports Car Club of America čempionatus 1955 ir 1957 metais, tais pačiais 1957 metais taip pat buvo laimėta Sport International "Saponetta" taurė.
Bandini gamino automobilius iki 1980 metų, vėliau, 1992 metais, mirus Ilario Bandini šis į automobilių istoriją įėjęs vardas nugrimzdo užmarštin. Šiuo metu pasaulyje tėra likę vos 46 vienetai Bandini automobilių.
Ketvirtoji netektis - Officine Specializzate Automobile Fratelli Maserati (O.S.C.A.)
Nuo tada, kai 1937 metais Maserati broliai prispausti finansinių negandų pardavė savo kompaniją (sutardami 10 metų joje dirbti kartu su naujais savininkais Modenese), vyrukai (Bindo, Ettore ir Ernesto) negalėjo pamiršti laisvės pojūčio kuriant naujus automobilius. Broliai pasiryžo įkurti kompaniją, kuri gamintų sportinius automobilius pagal individualius užsakymus.
O.S.C.A. buvo įkurta toje pačioje Maserati gamykloje Bolonoje. Pirmasis brolių automobilis 1948 metais, pavadinimu MT-4, išriedėjo į lenktynes. Automobilį vairavo Luigi Villoresi ir Grand Prix Naples varžybose laimėjo aukščiausią vietą. Šio renginio metu gausybė žiūrovų negalėjo atsistebėti kaip gerai šis automobilis buvo pagamintas.
Keli svarbiausi laimėjimai O.S.C.A. istorijoje buvo šie: Mille Miglia bei Targa Floria lenktynių pergalės, taip pat 1954 metų 12 valandų Sebring varžybų triumfas (Briggs Cunningham komandoje "bolidą" vairavo Seras Stirling Moss ir Bill Lloyd Bigh).
Stirling Moss iki šiol dalyvaudamas klasikinių automobilių raliuose, sėda už 1956 metais pagaminto O.S.C.A. Garsusis lenktynininkas šį autoobilį giria dėl puikų valdymo savybių. Nors automobilio ratus suka mažytis 1.5 litro agregatas, tačiau lengvam bolidui to pakako.
1963 metais Maserati broliai vėl pardavė savo įmonę, šį kartą Count Domenico Angusta kompanijai, kuri 1967 metais sustabdė automobilių gamybą.
Penktoji netektis - Moretti Motor Company
1925 metais Giovanni Moretti įkūrė Moretti Motor Company vien tam, kad jis galėtų kurti ir gaminti motociklus. Gamybos pradžioje kompanija gamino komercinius automobilius, elektra bei alternatyviais kuro šaltiniais varomus automobilius. 1964 metais jis pradėjo gaminti automobilius pritaikytus paprastiems žmonėms.
Pirmasis Moretti išleistas automobilis buvo Cita, vėliau sekė Moretti 600 bei 750. Kompanijos savininkas dalyvavo daugybėje lenktynių, tarp jų - Le-Mans 24 valandų lenktynėse, netgi pagamino Formula Junior bolidą.
1950 metais Moretti pradėjo naudoti Fiat komponentus ir važiuokles. Ką tai reiškia kompanijos įkūrėjui? Trumpai tariant, tai buvo pabaigos pradžia. Per ateinančius 40 metų stabiliai smunkant pardavimams, Moretti dirbo ties įvairiausių Fiat modelių modifikavimu.
Oficialiai kompanija užsidarė devinto dešimtmečio viduryje, po to kai 1989 metais išleido savo paskutinį automobilį Italia Uno Turbo:
Automobilių industrijos pasaulyje, visiškai taip pat kaip ir gamtoje, tam tikros rūšys yra prie išnykimo ribos arba net visiškai dingsta. Žvelgiant į kas dieną atsirandančius naujus automobilių modelius, norom nenorom, susimąstai - kiek gi puikių automobilių gamintojų dingo iš rinkos, uždarė gamyklas, išjungė konvejerius?
Šį kartą norėtume parašyti apie penkių itališkų automobilių gamintojų išnykimą. Tema nėra maloni, tačiau šių automobilių istoriją žinoti būtina.
Pirma netektis - Stanguellini.
Ką bendro turi mechaniniai perkusijos įrenginiai su pasaulio greičio rekordais? Atsakymas - Stanguellini.
1925 metais, praėjus 46 metams po to kai įkūrėjo tėvas Celso užpatentavo orkestrinius, mechaniškai derinamus perkusinius būgnus, Francesco Stanguellini įrodė, kad inovacijų prisodintas kraujas teka ir jo venomis. Jis įkūrė „Stanguellini Racing“ kompaniją.
Francesco sūnus Vittorio perėmė kompanijos vadeles į savo rankas 1932 metais (tuo metu jam tebuvo 19 metų). Jis turėjo puikias galimybes įtvirtinti vieną gerbiamiausių autosporto vardų Italijoje. Didžiausi šios kompanijos pasiekimai buvo Targa Florio bei Mille Miglia lenktynių laimėjimas su jų pačių gamintais arba modifikuotais automobiliais. Šios kompanijos pavadinimas tapo greičio, lengvumo, tvirtumo sinonimu. Stanguellini priklausė 6 pasaulio greičio rekordai, kuriuos jie pasiekė su Stanguellini-Guzzi Colibri automobiliu (paskutinis iš gamyklos išriedėjo 1964 metais).
1981 metais, kai mirė Vittorio, jis buvo laikomas Sportinių automobilių Donu. Nors kompanijos pavadinimas dingo, automobiliai neberieda iš gamyklų, tačiau Stanguellini šeima išliko atsidavusi automobiliams - jiems priklauso „Fiat“ automobilių salonas, kuriame jie įkūrė oficialų Stanguellini muziejų.
Antra netektis - Autobianchi.
Tada, kai Guiseppe Bianchi pirmą kartą pasiūlė Pirelli ir Fiat įkurti automobilių kompaniją, jis buvo žinomas kaip dviračių bei motociklų gamintojas.
1885 metais Giuseppe tėvas Eduardo, įkūrė Bianchi kompaniją, kuri bendradarbiavo su žymiais dviratininkais, važiuojančiais Tour De France ir kitose klasikinėse dviračių lenktynėse. Pratęsiant dviračių transporto priemonių temą, pirmuoju Bianchi lenktynininku tapo ne kas kitas kaip nemirtingasis Tazio Nuvolari. 1926 metais sportininkas per rūką Solitude žiede (šalia Štutgarto) papuolė į avariją, o Vokietijos žiniasklaida pranešė apie jo mirtį. Italas Tazio į tai atsakė:"Kai kas nors paskelbia apie mano mirtį, derėtų palaukti bent tris dienas prieš pradedant verkti. Dar visko gali atsitikti".
Bianchi kompanija varžėsi autosporte ir gamino aukštos klasės, prabangius automobilius iki kol tai tapo nebepelninga. 1955 metais Autobianchi, kartu su Pirelli ir Fiat iš naujo prikėlė Bianchi vardą, tik šį kartą šios markės logotipas puošė ne motociklus, bet automobilius.
Trečioji netektis - Bandini Automobili
Ką Enzo Ferrari mama turėjo bendro su Bandini įkūrėju Ilario Bandini? Abu šie žmonės gimė Italijos provincijoje, abudu keletą metų uždarbiavo Afrikoje, tačiau Ilario Bandinis sugrįžęs į gimtinę įkūrė automobilių servisą ir Lancia atstovybę.
Bandini buvo pasišventęs lenktynininkas bei automechanikas, ši jo aistra netrukus peraugo į serijinių automobilių gamybą. 1946 metais Bandini Automobili pagamino pirmąjį savo automobilį - rankų ir kūjo pagalba iškalto plieno bei aliuminio kėbulo automobilį su Fiat 1100 varikliu. Vienas populiaresnių Bandini modelių buvo - Bandini Siluro, kuris laimėjo Sports Car Club of America čempionatus 1955 ir 1957 metais, tais pačiais 1957 metais taip pat buvo laimėta Sport International "Saponetta" taurė.
Bandini gamino automobilius iki 1980 metų, vėliau, 1992 metais, mirus Ilario Bandini šis į automobilių istoriją įėjęs vardas nugrimzdo užmarštin. Šiuo metu pasaulyje tėra likę vos 46 vienetai Bandini automobilių.
Ketvirtoji netektis - Officine Specializzate Automobile Fratelli Maserati (O.S.C.A.)
Nuo tada, kai 1937 metais Maserati broliai prispausti finansinių negandų pardavė savo kompaniją (sutardami 10 metų joje dirbti kartu su naujais savininkais Modenese), vyrukai (Bindo, Ettore ir Ernesto) negalėjo pamiršti laisvės pojūčio kuriant naujus automobilius. Broliai pasiryžo įkurti kompaniją, kuri gamintų sportinius automobilius pagal individualius užsakymus.
O.S.C.A. buvo įkurta toje pačioje Maserati gamykloje Bolonoje. Pirmasis brolių automobilis 1948 metais, pavadinimu MT-4, išriedėjo į lenktynes. Automobilį vairavo Luigi Villoresi ir Grand Prix Naples varžybose laimėjo aukščiausią vietą. Šio renginio metu gausybė žiūrovų negalėjo atsistebėti kaip gerai šis automobilis buvo pagamintas.
Keli svarbiausi laimėjimai O.S.C.A. istorijoje buvo šie: Mille Miglia bei Targa Floria lenktynių pergalės, taip pat 1954 metų 12 valandų Sebring varžybų triumfas (Briggs Cunningham komandoje "bolidą" vairavo Seras Stirling Moss ir Bill Lloyd Bigh).
Stirling Moss iki šiol dalyvaudamas klasikinių automobilių raliuose, sėda už 1956 metais pagaminto O.S.C.A. Garsusis lenktynininkas šį autoobilį giria dėl puikų valdymo savybių. Nors automobilio ratus suka mažytis 1.5 litro agregatas, tačiau lengvam bolidui to pakako.
1963 metais Maserati broliai vėl pardavė savo įmonę, šį kartą Count Domenico Angusta kompanijai, kuri 1967 metais sustabdė automobilių gamybą.
Penktoji netektis - Moretti Motor Company
1925 metais Giovanni Moretti įkūrė Moretti Motor Company vien tam, kad jis galėtų kurti ir gaminti motociklus. Gamybos pradžioje kompanija gamino komercinius automobilius, elektra bei alternatyviais kuro šaltiniais varomus automobilius. 1964 metais jis pradėjo gaminti automobilius pritaikytus paprastiems žmonėms.
Pirmasis Moretti išleistas automobilis buvo Cita, vėliau sekė Moretti 600 bei 750. Kompanijos savininkas dalyvavo daugybėje lenktynių, tarp jų - Le-Mans 24 valandų lenktynėse, netgi pagamino Formula Junior bolidą.
1950 metais Moretti pradėjo naudoti Fiat komponentus ir važiuokles. Ką tai reiškia kompanijos įkūrėjui? Trumpai tariant, tai buvo pabaigos pradžia. Per ateinančius 40 metų stabiliai smunkant pardavimams, Moretti dirbo ties įvairiausių Fiat modelių modifikavimu.
Oficialiai kompanija užsidarė devinto dešimtmečio viduryje, po to kai 1989 metais išleido savo paskutinį automobilį Italia Uno Turbo:
