„Horch“ – tai kompanija, kuri iš tikrųjų niekada nebankrutavo. Tiesiog ją dalis po dalies išsidalino kitos kompanijos, kol gamintojas išnyko nuo žemės paviršiaus. Tačiau per ganėtinai trumpą istoriją, vokiška firma pasiekė išties daug. Tarpukariu šis automobilių gamintojas buvo vienas pirmaujančių žaidėjų prabangių automobilių rinkoje.
Nuo pat įmonės įkūrimo, ji tikslingai ėjo link technologiškai pažangaus ir prabangaus gamintojo statuso. Beje, „Horch“ istorija prasideda dar 1899 metais, kai ją įkūrė Augstas Horch ir jo verslo partneris Sallis Herz. Augustas, prieš tai dirbęs Karlo Benzo (tam pačiam, kuris sukūrė benzininį variklį) produkcijos vadovu, norėjo sukurti savo automobilį, kuriame turėjo būti įkūnytos pažangiausios to meto inovacijos. Taigi, būdamas talentingu inžinieriumi, Augustas jau 1901 metais į pasaulį išleido primąją jo sukurtą mašiną, kuri turėjo keletą naujovių. Dviejų cilindrų variklio blokas buvo išlietas iš lengvų metalų, o galia ratus pasiekdavo, ne per tam laikui būdingą grandinę, bet per kardaninę pavarą. Praėjus metams, jau buvo pristatyta ir keturių cilindrų automobilio versija, po kurios sekė 1907 metais išleistas šešių cilindrų agregatas.
Didžiausia Augusto problema - jis buvo puikus inžinierius ir išradėjas, bet niekam tikęs verslininkas, todėl jau po dešimties „Horch“ gyvavimo metų, kompanijai buvo iškilusios rimtos finansinės problemos. Kad ir kokie techniškai pažangūs buvo gamintojo automobiliai, mažai kas apie tai žinojo, o tai reiškė ir prastus pardavimų skaičius. Tačiau jau 1909 metais, „Horch“ buvo nupirkta naujų investuotojų, kuriems nepatiko Augusto pasirinktas raidos kelias, todėl jie privertė atsistatydinti kompanijos įkūrėją. Būdamas principingas, Augustas nusprendė sukurti naują įmonę ir toliau gaminti automobilius. Tačiau inžinierius nebegalėjo naudotis savo paties pavardę įkūnijančiu „Horch“ prekiniu ženklu, nes pastarasis priklausė pirmajai jo įkurtai kompanijai.
Įdomu tai, kaip buvo prieitas kompromisas naujos kompanijos pavadinimui sukurti. Vienas iš naujųjų „Horch“ šeimininkų sūnų, Augustui pasiūlė savo pavardę išversti į lotynų kalbą. Kadangi horch vokiškai reiškia klausytis, šį žodį reikėjo išversti į lotynų kalbą, kurioje tas pats žodis yra audi. Būtent taip gimė ir dabar visiems gerai žinomas „Audi“ markės pavadinimas.
Naujieji „Horch“ puikiai tvarkėsi ir be ambicingojo inžinieriaus bei paeiliui pristatė įspūdingus automobilius, turinčius aštuonių ir dvylikos cilindrų variklius, kurie gamintojui padėjo įsitvirtinti prabangių mašinų segmento viršūnėje. Sėkmingai besiklostantis verslas leido „Horch“ dar labiau sustiprinti savo pozicijas ir kartu su „DKW“, „Wanderer“ bei „Audi“, 1932 metais suformuoti naują ir didžiulį „Auto Union“ koncerną. Žinoma, pačioje viršūnėje stovėjo „Horch“ su savo prabangiais modeliais.
Nors „Horch“ šiame koncerne turėjo savo veiksmų laisvę, naujai pasirodantys automobiliai vis mažėjo, kol nebegalėjo sutalpinti didžiulio dvylikos cilindrų variklio, kurio atsisakyta dar 1934 metais. Tai nereiškė, jog aštuonių cilindrų agregatus turintys modeliai buvo šlamštas, mašinos vis tiek išliko įspūdingos to laikmečio pramonės egzemplioriais, kurie dabar yra vertinami milijonais ir laikomi vienais geriausių Tarpukario vokiškų automobilių.
Mažėjantys automobiliai nebuvo didžiausia „Horch“ problema. Ja tapo netikėtai prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, kuris privertė užsidaryti daugelį lengvąsias transporto priemones gaminančias firmas. Karui pasibaigus, situacija neatrodė labai gera, o iš naujo savo veiklą pradėti daugeliui gamintojų sekėsi sunkokai. Tačiau blogiausia situacija buvo „Auto Union“ stovykloje – per karą buvo subombarduota viena iš daugelio gamyklų, o užsidengus Geležinei uždangai, Tarybų Sąjunga perėmė dar kelis Rytų Vokietijoje stovinčius fabrikus.
Galiausiai „Auto Union“ pavyko pradėti veiklą tik 1949 metais, tačiau buvo atgaivintas tik „DKW“ prekinis ženklas. Veliau šlubuojanti kompanija pateko į „Mercedes-Benz“ rankas, tačiau pastarieji nematė joje potencialo ir pardavė visas savo akcijas „Volkswagen“. Šis, besiplečiantis koncernas, 1964 metais sugebėjo atgaivinti „Audi“ prekinį ženklą, kuris jau dėvėjo visos „Auto Union“ logotipą – keturis žiedus.
Deja, bet vienas iš tu žiedų kažkada priklausė „Horch“, kuris taip ir neatsigavo po 1940 metų užsidarymo. Be abejo, „VW Group“ turi pakankamai išteklių atgaivinti legendinį prekinį ženklą, tačiau vokiečiai jau valdo „Bentley“. Pasirodo, atgaivinti kažkada sėkmingą, vokišką prabangių automobilių gamintoją nėra taip paprasta ir ekonomiškai naudinga.
„Horch“ – tai kompanija, kuri iš tikrųjų niekada nebankrutavo. Tiesiog ją dalis po dalies išsidalino kitos kompanijos, kol gamintojas išnyko nuo žemės paviršiaus. Tačiau per ganėtinai trumpą istoriją, vokiška firma pasiekė išties daug. Tarpukariu šis automobilių gamintojas buvo vienas pirmaujančių žaidėjų prabangių automobilių rinkoje.
Nuo pat įmonės įkūrimo, ji tikslingai ėjo link technologiškai pažangaus ir prabangaus gamintojo statuso. Beje, „Horch“ istorija prasideda dar 1899 metais, kai ją įkūrė Augstas Horch ir jo verslo partneris Sallis Herz. Augustas, prieš tai dirbęs Karlo Benzo (tam pačiam, kuris sukūrė benzininį variklį) produkcijos vadovu, norėjo sukurti savo automobilį, kuriame turėjo būti įkūnytos pažangiausios to meto inovacijos. Taigi, būdamas talentingu inžinieriumi, Augustas jau 1901 metais į pasaulį išleido primąją jo sukurtą mašiną, kuri turėjo keletą naujovių. Dviejų cilindrų variklio blokas buvo išlietas iš lengvų metalų, o galia ratus pasiekdavo, ne per tam laikui būdingą grandinę, bet per kardaninę pavarą. Praėjus metams, jau buvo pristatyta ir keturių cilindrų automobilio versija, po kurios sekė 1907 metais išleistas šešių cilindrų agregatas.
Didžiausia Augusto problema - jis buvo puikus inžinierius ir išradėjas, bet niekam tikęs verslininkas, todėl jau po dešimties „Horch“ gyvavimo metų, kompanijai buvo iškilusios rimtos finansinės problemos. Kad ir kokie techniškai pažangūs buvo gamintojo automobiliai, mažai kas apie tai žinojo, o tai reiškė ir prastus pardavimų skaičius. Tačiau jau 1909 metais, „Horch“ buvo nupirkta naujų investuotojų, kuriems nepatiko Augusto pasirinktas raidos kelias, todėl jie privertė atsistatydinti kompanijos įkūrėją. Būdamas principingas, Augustas nusprendė sukurti naują įmonę ir toliau gaminti automobilius. Tačiau inžinierius nebegalėjo naudotis savo paties pavardę įkūnijančiu „Horch“ prekiniu ženklu, nes pastarasis priklausė pirmajai jo įkurtai kompanijai.
Įdomu tai, kaip buvo prieitas kompromisas naujos kompanijos pavadinimui sukurti. Vienas iš naujųjų „Horch“ šeimininkų sūnų, Augustui pasiūlė savo pavardę išversti į lotynų kalbą. Kadangi horch vokiškai reiškia klausytis, šį žodį reikėjo išversti į lotynų kalbą, kurioje tas pats žodis yra audi. Būtent taip gimė ir dabar visiems gerai žinomas „Audi“ markės pavadinimas.
Naujieji „Horch“ puikiai tvarkėsi ir be ambicingojo inžinieriaus bei paeiliui pristatė įspūdingus automobilius, turinčius aštuonių ir dvylikos cilindrų variklius, kurie gamintojui padėjo įsitvirtinti prabangių mašinų segmento viršūnėje. Sėkmingai besiklostantis verslas leido „Horch“ dar labiau sustiprinti savo pozicijas ir kartu su „DKW“, „Wanderer“ bei „Audi“, 1932 metais suformuoti naują ir didžiulį „Auto Union“ koncerną. Žinoma, pačioje viršūnėje stovėjo „Horch“ su savo prabangiais modeliais.
Nors „Horch“ šiame koncerne turėjo savo veiksmų laisvę, naujai pasirodantys automobiliai vis mažėjo, kol nebegalėjo sutalpinti didžiulio dvylikos cilindrų variklio, kurio atsisakyta dar 1934 metais. Tai nereiškė, jog aštuonių cilindrų agregatus turintys modeliai buvo šlamštas, mašinos vis tiek išliko įspūdingos to laikmečio pramonės egzemplioriais, kurie dabar yra vertinami milijonais ir laikomi vienais geriausių Tarpukario vokiškų automobilių.
Mažėjantys automobiliai nebuvo didžiausia „Horch“ problema. Ja tapo netikėtai prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, kuris privertė užsidaryti daugelį lengvąsias transporto priemones gaminančias firmas. Karui pasibaigus, situacija neatrodė labai gera, o iš naujo savo veiklą pradėti daugeliui gamintojų sekėsi sunkokai. Tačiau blogiausia situacija buvo „Auto Union“ stovykloje – per karą buvo subombarduota viena iš daugelio gamyklų, o užsidengus Geležinei uždangai, Tarybų Sąjunga perėmė dar kelis Rytų Vokietijoje stovinčius fabrikus.
Galiausiai „Auto Union“ pavyko pradėti veiklą tik 1949 metais, tačiau buvo atgaivintas tik „DKW“ prekinis ženklas. Veliau šlubuojanti kompanija pateko į „Mercedes-Benz“ rankas, tačiau pastarieji nematė joje potencialo ir pardavė visas savo akcijas „Volkswagen“. Šis, besiplečiantis koncernas, 1964 metais sugebėjo atgaivinti „Audi“ prekinį ženklą, kuris jau dėvėjo visos „Auto Union“ logotipą – keturis žiedus.
Deja, bet vienas iš tu žiedų kažkada priklausė „Horch“, kuris taip ir neatsigavo po 1940 metų užsidarymo. Be abejo, „VW Group“ turi pakankamai išteklių atgaivinti legendinį prekinį ženklą, tačiau vokiečiai jau valdo „Bentley“. Pasirodo, atgaivinti kažkada sėkmingą, vokišką prabangių automobilių gamintoją nėra taip paprasta ir ekonomiškai naudinga.
