Paskutiniu metu Lietuvos verslo įmonių investicijos į kaimynines šalis – Baltarusiją bei Rusijos Kaliningrado sritį – nuolat didėja. Tačiau nuogąstaujama, kad plėtojamą bendradarbiavimą gali apsunkinti griežtėjanti valstybinės sienos su ne Europos Sąjungos (ES) šalimis kirtimo tvarka, rašoma „Lietuvos žiniose“.
Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrade Viktoro Baublio teigimu, Lietuva yra didžiausia užsienio investuotoja šiame krašte – investicijos siekia 70 mln. eurų. Pasak jo, daugiausia yra investavusi Alytaus „Snaigė“, Marijampolės „Arvi“, kitos įmonės.
Laukia investicijų
„Manau, kad Lietuvos verslininkai dar neišnaudojo visų Kaliningrado srities galimybių. Šis kraštas iš Lietuvos gauna apie 20 proc. sunaudojamos elektros energijos. Uždarius Lietuvoje atominę elektrinę, labai trūks elektros energijos. Todėl Lietuva su kaimynais galėtų aktyviau bendradarbiauti energetikos srityje“, – aiškino V. Baublys.
V. Baublio nuomone, iki šiol ne visai išnaudojamos ir turizmo plėtros galimybės, ypač trūksta bendrų Kaliningrado srities ir Lietuvos pasienio regionų parengtų projektų – tokių, kurie galėtų būti pristatomi pasaulinei rinkai.
Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrade nuomonei pritarė ir Kaliningrado srities Gusevo miesto mero pirmasis pavaduotojas Aleksandras Bogdanovas.
Pasak jo, iki šiol euroregionas „Nemunas“ daugiausia jų krašte vykdė aplinkosauginių projektų, o dabar norėtų paramos atkuriant seną transporto sistemą. Juk geležinkeliu buvo galima pasiekti daugelį Kaliningrado srities miestų. Atnaujinti ir atstatyti reiktų ir Gusevo senamiestį.
Lietuvos bei Lenkijos investuotojų laukia ir Baltarusijos Gardino sritis, kuri taip pat dalyvauja euroregiono „Nemunas“ veikloje, ypač plėtojant vandens turizmą.
Sąlygos nevienodos
Vidaus reikalų ministerijos regioninės politikos departamento direktorius Sergejus Krišpinovičius patikino, kad artimiausiais metais tarpregioniniam bendradarbiavimui iš ES struktūrinių fondų bus gauta daugiau lėšų nei iki šiol, tad belieka sugebėti pinigus panaudoti.
Euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuro direktoriaus Gintaro Skamaročiaus nuomone, plėtoti pasienio bendradarbiavimą tarp buvusių NVS šalių ir priklausančių ES nėra lengva.
„Euroregionai ne tik mūsų, jie tarsi padalyti į dvi dalis. Vieną dalį sudaro ES šalys, tarp kurių netrukus, kai įsilies į bevizę Šengeno sutarties erdvę, neliks jokių sienų.
Kitą dalį sudaro dar didesnėmis sienomis atsitveriančios Rytų Europos valstybės“, – aiškino jis.
G. Skamaročius pažymėjo, kad galbūt pats laikas kreiptis į šalių vadovus ir siūlyti kaip nors supaprastinti judėjimą tarp euroregiono dalyvių.
