Faktas, kad audiniai mus saugo nuo vėjo, ugnies ar vandens, nebestebina. Artimoje ateityje įprasti taps ir programuojami drabužiai, pranešiantys gydytojams, jei pablogės mūsų sveikata arba masažuosiantys skaudančią nugarą. Bent jau taip prognozuoja sumaniosios tekstilės kūrėjai.
Trimačiai mezginiai be siūlių – toli gražu ne vienintelis naujųjų technologijų pritaikymo tekstilėje pavyzdys. Termochrominiais dažais padengti audiniai, kurie kintant temperatūrai gali keisti spalvą arba piešinį, nugarą masažuojanti suknelė, judančios architektūriškos interjero puošmenos ir progromuojama patalynė, ant kurios atsiranda vis nauji pasakų personažai – visa tai ne fantastika, o realybė, kurią siūlo sumaniosios tekstilės kūrėjai.
„Yra integruojamos elektroninės detalės, elektrai pralaidūs siūlai – elektronikos principas integruojamas į tekstilės audinius ir patys laideliai, sakykim, virsta siūlais, yra viena iš tokių sričių. Bet kiek Lietuvoje tenka, matyti išmaniosios tekstilės, tai daugiausia yra visgi užsienio autorių pavardės, bet labai smagu, kad po truputį atsiranda ir lietuvių“, – kalbėjo galerijos „Artifex“ vadovė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė.
Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros vedėja Jolanta Vazalinskienė pasakojo, kad išmaniąja tekstile gali būti vadinami drabužiai, kurie rodo kūno temperatūrą, kūdikių drabužiai, rodantys kada kūdikio temperatūra yra pakilusi.
„Tai yra labai patogūs drabužiai, kuriuos šiandien galima nusipirkti, kurie atlieka kūno masažą ir galima jau nevaikščioti į masažo kabinetus. Tai gali būti drabužiai, kurie atlieka ir mobilaus telefono funkciją – galima atsiliept“, – dėstė pašnekovė.
Sumaniosios tekstilės pavyzdžiais galima pasidomėti sostinėje, „Artifex“ galerijoje. Nors kūrėjai daugiausia eksponuoja audinių pavyzdžius, o ne gaminius, jų aprašymai įspūdingi. Pasirodo, kad sumanioji tekstilė itin sparčiai skverbiasi į mediciną – jau sukurti audiniai iš antibakterinių ir antialerginių pluoštų bei holochrominėmis medžiagomis padengti audiniai, kurie reaguoja į odos būklės pokyčius ir iškart apie tai praneša medikams.
Žmonėms su negalia ir silpnaprotyste su amžium nyksta mūsų judėjimo ir kinetiniai įgūdžiai, tai va, kad palaikyti tą ryšį ir nenaudoti vien tiktai mankštos, kūrėjas pasiūlė pagalvę, kuri liečiama skleidžia tam tikrus virpesius ir žmogus vienaip ar kitaip į tai sureaguoja ir skatina būtent tuos pojūčius visus, neišnyksta kinetinės savybės“, – pasakojo dizainerė Viktorija Sokolovskaja.
Sumaniosios tekstilės kūrėjai juokauja, kad audinių pritaikymo galimybes riboja tik vaizduotė. Vis dėlto kasdienybėje šios technologijos taikomos rečiau, negu daugeliui norėtųsi.
J. Vazalinskienė mano, kad dar atradimai vartojimui pritaikomi dar nepakankamai, nors jau daug ką galima nusipirkti.
„Aišku, kainos yra aukštesnės, bet, manau, kad yra normos ribose viskas, tiesiog, manau, kad atradimai yra, bet su vartojimu jie dar sunkiau suderinami – tai yra ne tik dėvėti reikia, reikia ir skalbti, ir saugiai jaustis“, – sakė ji.
Tuo metu S. Inčirauskaitė-Kriaunevičienė teigė, jog galbūt išmanioji tekstilė galėtų būti pritaikyta tokiose išskirtinėse sferose kaip karo ar kosmoso pramonė, sportas, medicina.
„Tie dalykai po truputį integruojami, bet tai dar nėra visiškai masinio vartojimo dalykai. Tai vis tiek yra tyrimų, laboratorijoje vykstančių eksperimentų laukas“, – pasakojo „Artifex“ vadovė.
Sumaniosios tekstilės kūrėjai prognozuoja, kad ateityje drabužis galės reaguoti į apšvietimą, transformuosis į berankovį staiga atšilus arba pats impregnuosis ir pašiltės prapliupus lietui, seks kūno duomenis ir mažins susižalojimo riziką – žmogui griūnant audinys pats pastorėtų ar virstų savotiška oro pagalve.
Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“
