Kauno apygardos teismas Prienų rajono Veiverių miestelio gyventoją Antaną Venzlauską (21 m.) nuteisė penkeriems su puse metų laisvės atėmimo.
Taip teismas įvertino jauno bedarbio vienos dienos kvailystes – praeitų metų kovo 15-ąją smarkiai apgirtęs A. Venzlauskas užsirakino namie su vos mėnesio tesulaukusiu savo sugyventinės kūdikiu ir grasino jį nužudyti.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tuokart nenumaldomą A. Venzlausko pyktį sukėlė anaiptol ne bejėgis kūdikis, o nevykę mainai su Kauno rajone gyvenančiais čigonais. Su jais A. Venzlauskas tada buvo išmainęs savo vienintelę maitintoją – kumelę, su kuria uždarbiaudavo pas vietinius ūkininkus.
Mainus surengę čigonai A. Venzlauską įtikino, kad jų siūlomas gyvulys esąs gerokai jaunesnis ir tvirtesnis už jo kumelę, todėl jaunasis bedarbis jiems primokėjo dar 500 litų. Nors plika akimi matėsi, kad iškeistasis arklys labai liesas ir suvargęs, čigonai ramino, kad tai tik šykštaus ankstesnio arklio savininko kaltė. Girdi, gerai pašertas gyvulys ne tik atgausiąs savo išvaizdą, bet ir įgysiąs naujų jėgų.
Kiek vėliau paaiškėjo, kad naujasis keturkojis pagalbininkas turi rimtų bėdų ir su kojų sąnariais, bet surasti apgavikų mainytojų A. Venzlauskas nebeįstengė. Kurį laiką nuoskaudą svaigalais malšinęs A. Venzlauskas galiausiai pratrūko ir pyktį išliejo ant savo sugyventinės Simos.
Tą dieną A. Venzlauskas buvo susipykęs su Sima jau nuo pat ryto. Su broliu išgėręs alaus, jis nuėjo pas vieną savo bičiulį. Ten jaunuoliai išgėrė vyno ir A. Venzlauskas į namus po pietų sugrįžo jau gerokai apgirtęs.
Namie A. Venzlauskas pradėjo kibti prie kambaryje ant lovos su vaiku gulinčios sugyventinės. Papriekaištavęs dėl pokalbių mobiliuoju telefonu, pagrasino ją nužudyti, tada už plaukų nusitempė į virtuvę ir sugriebęs už kaklo ėmė smaugti. Simai pavyko ištrūkti ir išbėgti laukan, bet smurtautojo rankose liko jųdviejų kūdikis.
Tada A. Venzlauskas užsikabino buto duris ir, veikiausiai dėl persigėrimo „pasikinkęs baltus arklius“, savo kūdikiui į kaklą įrėmė peilio ašmenis ir pagrasino jį papjauti, jeigu nebūsiantys įvykdyti jo reikalavimai. Tą ultimatumą skelbė vienoje rankoje laikydamas mažylį, o kitoje – čia pat išgaląstą peilį. Vyriškis grasino, kad jei kas nors bandys veržtis į butą, tai jis pirmiausiai nužudysiąs vaiką, po to – nusidursiąs.
Namuose užsikabinusį A. Venzlauską įkalbėti neskriausti kūdikio bandė ne tik vietiniai policininkai, bet ir iš Kauno atvykę apskrities policijos komisariato vadovai, ir Vilniuje dislokuotos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Derybos truko kelias valandas. Visą tą laiką agresyvus įkaušėlis užsispyręs laikėsi tik vieno reikalavimo – jam turinti būti grąžinta turėtoji kumelė...
Per kelias valandas pasiekus abiem pusėms tinkamą kompromisą, A. Venzlauskas pagaliau padėjo peilį į šalį ir atidarė duris. Nenukentėjęs kūdikis buvo perduotas motinai.
Tą vakarą policijos komisariate A. Venzlauskui buvo nustatytas daugiau kaip 2 promilių girtumas ir teko pernakvoti areštinėje. Per kratą vyriškio namuose radus keletą šovinių, jo teisinė situacija tapo dar keblesnė.
Teisėsaugininkai savo pažadą įvykdė – jie vis dėlto surado tą nesėkmingai išmainytąją kumelę ir grąžino ją A. Venzlauskui. Tiesa, karštakošis artojas dar ilgokai negalės pasikinkyti savo ištikimos pagalbininkės, nes į pataisos namus turės vykti tikrai be jos. Todėl belieka tik spėlioti, kada A. Venzlauskas pagaliau atgaus laisvę ir pradės uždirbti tuos 20 000 litų, kuriuos teismas priteisė jo buvusiai sugyventinei už neturtinę žalą.
Remigijus RAINYS