Lietuviškosios Vasario 16-osios gimnazijos abiturientai į naują gyvenimo etapą išlydėti iškilmingai. Kad išleistuvių šventė išliktų kaip vienas reikšmingiausių gyvenimo momentų, stengėsi visa mokyklos bendruomenė, o ceremonijos tradicijos atkeliavo iš Lietuvos.
Iš gimnazijos – raudonu kilimu
Vokietijoje abiturientų išlydėjimas yra didelė šventė, gimnazija jai ruošiasi ne vieną mėnesį, o renginio kaltininkai – netgi visus metus.
„Kai tik atvykau dirbti į šią gimnaziją, atestatų įteikimas buvo kuklesnis renginys nei dabar, tad pamaniau, kad jaunuoliams derėtų surengti iškilmingesnę ir įsimintinesnę atsisveikinimo su mokykla šventę“, – pasakoja Vasario 16-osios gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė.
Direktorė ėmėsi organizuoti išleistuvių ceremoniją pagal lietuviškas tradicijas ir šiandien brandos atestatų įteikimo ceremoniją drąsiai galima vadinti viena gražiausių gimnazijos švenčių.
Šių metų abiturientų klasės auklėtoja Birutė Augustinavičiūtė neslepia, kad prieš renginį labai jaudinosi. Lietuvoje abiturientai, baigę mokyklą, švenčia dviejų dalių šventę: oficialų atestatų įteikimą mokykloje, po kurio skuba į išleistuvių vakarėlį, ir antrąją dalį, linksmybes, kurias planuoja patys, padedami tėvų. Tokį šventimo būdą mokytoja pasiūlė ir savo auklėtiniams.
„Atestatų įteikimo ceremonija mūsų gimnazijoje turi savo specifiką, nes renginys vedamas dviem kalbomis – lietuvių ir vokiečių. Susirenka abiturientų artimieji, draugai, tiesiamas raudonas kilimas. Dvyliktokai jaučiasi ypatingi, tai jų žvaigždžių valanda, į kurią eita daugybę metų, o mes visi padedame jiems sukurti šventinę nuotaiką“, – pasakoja B. Augustinavičiūtė.
Ir direktorė, ir abiturientų auklėtoja neslepia: surengti gražią, iškilmingą ceremoniją – ne toks jau paprastas darbas. Brandos atestatų įteikimo šventė paprastai vyksta lauke, tačiau visada reikia būti pasiruošus ir planui B – esant prastam orui sugebėti visą renginio scenarijų perkelti į patalpas. Kasmet ieškoma originalios šventinės idėjos, kuri nustebintų abiturientus.
„Todėl mūsų išleistuvėse galima išvysti ir baleto šokėją, ir Renesanso laikotarpio apdarais pasidabinusį berniuką, nešantį brandos atestatus“, – sako B. Augustinavičiūtė.
Atestatų įteikimą lydi gimnazijos vadovų ir svečių sveikinimo žodžiai, o visi moksleiviai stengiasi sukurti neeilinę nuotaiką. Skamba muzika, dainos, eilės gausūs plojimai išeinantiems mokiniams, mat į atestatų teikimo šventę suguža visa gimnazija ir net su švente visiškai nieko bendro neturintys miestelio gyventojai.
Vakarėliui taupyta metus
Tikriausiai daug kam rūpi: kiek investuoja į šventinius apdarus ir šukuosenas išleistuvių kaltininkai? Be abejonės, abiturientės šia iškilminga proga rūpinasi savo išvaizda, pasipuošia šventinėmis suknelėmis. Čia jau tik profesionalūs dizaineriai galėtų lyginti šventinį aprangos stilių Lietuvoje ir Vokietijoje.
Žvelgiant ne profesionalo akimi, galima teigti, kad Vokietijos gimnazistės renkasi šventiškus, tačiau jaunatviškus, patogius apdarus ir prie jų derančias paprastas šukuosenas, vos pastebimą makiažą.
Dėl to merginos atrodo gerokai kukliau už savo bendraamžes Lietuvoje, tačiau spinduliuoja vidiniu džiaugsmu ir jaunyste, drabužis jas puošia, o ne atvirkščiai. Vaikinams paprasčiau, nes dauguma renkasi klasikinį kostiumą.
Paklausti apie investicijas į šventinius apdarus, abiturientai garsiai kvatojo: tam esą teikė mažiausiai reikšmės, rengėsi tai, kas gražu, patogu ir nebūtinai nauja.
Pirmoji šventės dalis, pasak gimnazijos vadovės, visuomet pavyksta be priekaištų ir abiturientams padaro bene didžiausią įspūdį. „Prognozuoti, ar lygiai tokia pat vykusi bus ir antroji dalis abitūros balius, sunku“, – kalbėjo dr. B. Narkevičienė ir B. Augustinavičiūtė.
Tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje per šią šventę abiturientai neatsisako alkoholio, o tai jaudina ir mokytojus, ir tėvus. Šiais metais gimnazijos abiturientų pokylis vyko prestižiniame Manhaime esančio Luisen parko VIP paviljone. Šios prabangios vietos nuoma dvyliktokams atsiėjo 5000 eurų.
Taupyta visus metus ir, be to, dar kiekvienam abiturientui teko prisidėti po 75 eurus. Be jokios abejonės, šventė kuklesnėje vietoje būtų kainavusi gerokai pigiau, tačiau abiturientai nė trupučio nesigailėjo.
„Tiek vieta, tiek maistas, tiek atmosfera buvo nepakartojami“, – džiaugėsi buvę gimnazistai. Nemaža dalis vyresniųjų klasių moksleivių jau dirba bent po keletą valandų per savaitę, tad išleistuvių šventės išlaidos negula vien ant tėvų pečių.
Pagal vietos tradicijas abiturientų puotoje gali dalyvauti ir vienuoliktokai, nes jiems tenka nemenka oficialiosios šventės dalies organizavimo našta. Apsisprendusieji linksmintis su abiturientais taip pat turi pareigą finansiškai prisidėti prie iškilmių išlaidų padengimo.
Jokia paslaptis, kad švęsti gražiai ir saikingai reikia mokytis tiek lietuvių, tiek Vokietijos mokyklų abiturientams. Antai, vienas klubas nedideliame Vokietijos miestelyje, matyt, nebesiryš antrą kartą nuomoti patalpų išleistuvių šventei, nes po vietos abiturientų šėlsmo tapo panašus greičiau į tvartą nei į pasilinksminimo vietą.
Nusiaubtos kaimo turizmo sodybos, alkoholio padauginę abiturientai – atgarsiai iš mokyklos baigimo švenčių Lietuvoje. Galima tai vadinti nemaloniomis išimtimis, tačiau kad be jų apsieis šiųmečiai išleistuvių pokyliai, garantuoti nedrįstų niekas.
Šiandien, kai jau šių metų abiturientų išleistuvių šventė graži praeitis, dr. B. Narkevičienė gali pasidžiaugti, kad gimnazijos abiturientai atšventė linksmai, alkoholio nepadaugino, nemalonių atgarsių, incidentų taip pat nebuvo. „Žinoma, nieko labai blogo, jei viskas saikingai. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų mokiniai subrendę ir puikiai suvokia, kur yra ribos“, – sakė gimnazijos direktorė.
Afrika, Australija ir savęs paieškos
Tuoj po išleistuvių abiturientai Lietuvoje pasineria į kitus rūpesčius, nes stojimas į universitetus, nervingas laukimas, ar išsipildys troškimas studijuoti ten, kur labiausiai norisi, atims iš jaunuolių didžiąją vasaros dalį. Abitūros atestatus gavusieji Vokietijoje renkasi kiek kitokį ateities kelią. B. Augustinavičiūtė mano, kad jos auklėtiniai drąsesni nei bendraamžiai Lietuvoje.
„Jie nepuola į pirmą pasitaikiusį universitetą, nebijo ieškoti savęs keliaudami po pasaulį ar savanoriaudami“, – kalbėjo mokytoja. Ji pabrėžė, kad bus abiturientų, kurie iš karto kibs į mokslus universitetuose, tačiau yra išvykstančių dirbti savanoriais į Afrikos valstybę Ugandą, kiti suplanavę keliones į Kanadą ir Australiją.
„Džiugu, kad mokiniai nepuola studijuoti tik dėl to, kad taip reikia, ir šaunu, kad nebijo patirti naujų įspūdžių“, – šypsosi B. Augustinavičiūtė.
Iškilmės turi būt širdyje
Iš visų Vasario 16-osios gimnazijoje dirbančių žmonių vaikus bene geriausiai pažįsta berniukų bendrabučio vedėjas Edmundas Jankūnas.
Jis nedvejodamas gali pasakyti, kurie tikisi per gyvenimą slysti tik dėl talento ir savo asmenybės žavesio, o kurie gabumus ir talentą papildo kruopščiu darbu. Ilgametė E. Jankūno patirtis rodo, kad dažniausiai sėkmė lydi daug dirbančiuosius.
Paklaustas, ar skiriasi šiandieniniai abiturientai nuo tų, kurie baigė prieš 20 metų, E. Jankūnas juokdamasis purto galvą: „Visose klasėse yra mokinių, kuriems mokslai sekasi labai gerai, ir tokių, kurie sunkiai dirba ir už tai gauna atitinkamą pažymį. Yra, buvo ir, matyt, bus tokių, kurie mokosi tik keletą dienų prieš egzaminus. Jiems jau sunkiau, rezultatai nėra tokie puikūs. Ir, žinoma, visada yra tokių, kurie išvis nesimoko ar mokosi labai mažai, švelniai tariant. Šie tinginiai nori tik praslysti, jie nesieks aukštesnio mokslo, nes paprasčiausiai tingės.“
Bendrabučio vedėjui įsiminė labai gabus abiturientas, bene gabiausias savo klasėje. Vaikinui viskas taip puikiai sekėsi, kad jis nė nebesimokė, visą laiką skyrė kompiuteriniams žaidimams.
„Prieš abitūros egzaminus ir jo tėvai, ir aš prašėme nusikratyti žalingo įpročio ir atsiversti knygas, tačiau vaikinas nesugebėjo to padaryti ir liko kartoti dvyliktos klasės kurso antrus metus“, – pamokančią istoriją prisiminė E. Jankūnas.
Pasakojimas, deja, be laimingos pabaigos. Geriausiais pažymiais baigęs gimnaziją jaunuolis pasirinko biochemijos studijas, tačiau jų nepabaigė: virtualus gyvenimas kompiuterinių žaidimų pasaulyje pasirodė svarbesnis.
E. Jankūnas į gyvenimą išleido daugybę abiturientų, gyvenusių gimnazijos bendrabutyje, ir neslėpė, kad po kartu praleistų metų sunku atsisveikinti, tad išleistuvių šventė neapsieina be liūdesio šešėlio.
Bendrabučio vedėjas yra matęs įvairių išleistuvių ceremonijų: nuo paprastučių ir labai kuklių iki iškilmingų ir puošnių. Jo nuomone, esmė ne išleistuvių puošnumas ar pokylio trankumas. „Nesvarbu, ar šventė iškilminga, ar kukli.
Nesvarbu, ar žengi raudonu kilimu, ar klampoji molėta žeme. Svarbiausios iškilmės turi būti žmogaus širdyje, tai daug svarbiau už butaforinę pompastiką“, – įsitikinęs E. Jankūnas.
Niko ŠOŠIČ, specialiai „Sekundei“ iš Vokietijos
