Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pranešė neseniai išleidęs fotografuotinį, originalių, institute saugomų K. Donelaičio rankraščių leidimą.
Šiuo metu yra žinomi šie Kristijono Donelaičio (1714–1780) poetinių tekstų autografai – dvi poemos Metai dalys „Pavasario linksmybės“ ir „Vasaros darbai“ bei poemos fragmentas „Fortsetzung“ („Tęsinys“), sakoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto pranešime.
Jie yra įrišti į archyvinę bylą, signatūra F1-5259, ir saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraščių skyriuje. Byloje taip pat yra įrišti ir du Donelaičio laiškai kunigui Johannui Gottfriedui Jordanui (1753–1822) bei kunigo Johanno Bernhardo Wacho (1769–1819) laiškas Martynui Liudvikui Rėzai (1776–1840). Archyvinė byla buvo suformuota Prūsijos valstybės archyve Karaliaučiuje (Preussisches Staatsarchiv in Königsberg). Tokiu pavidalu ji išliko iki šių dienų, tad laikoma nedalomu vienetu ir sąlygiškai vadinama Kristijono Donelaičio rankraščiais. Tradiciškai šis pavadinimas neapima kitų archyvuose išlikusių Donelaičio autografų – tarnybinių raštų ir dokumentų, jo vestų bažnytinių knygų įrašų ir pan.
Skelbiama, kad pagrindinis fotografuotinio leidimo tikslas – dokumentiškai tiksliai pateikti unikalaus, ypatingos nacionalinės ir tarptautinės reikšmės kultūros paveldo šaltinio atvaizdą. Taip pat padėti jį išsaugoti ir sudaryti galimybes tolesniems istoriniams, lingvistiniams, literatūrologiniams ir kitiems tyrimams. Leidinys turi ir edukacinę, visuomeninę bei reprezentacinę paskirtį.
Baigiamajame lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis skelbiamame knygos straipsnyje „Kristijono Donelaičio rankraščiai: šaltinio pristatymas“ Daiva Krištopaitienė ir Mikas Vaicekauskas pristato šio leidinio tikslus, Donelaičio rankraščių istoriją nuo poeto mirties iki šių dienų; detalų išorinį rankraščių aprašą – saugojimo priemones, bylos struktūrą ir apimtis, rankraščių datavimą, rankraščių užrašus ir kitus įrašus ne Donelaičio ranka, foliaciją, paginaciją, dokumentų formatus, popierių, vandenženklius, rašalą; rankraščių tyrimo ir naudojimo istoriją nuo pirmojo leidimo iki 2012 m. multispektrinės analizės.
Taip pat straipsnyje pristatyti ir pagrindiniai šio leidimo skirtumai nuo 1955 m. Leono Gineičio parengto fotografuotinio leidimo: naujajame leidime publikuojama visa archyvinė byla kaip nedaloma visuma – su viršeliu, priešlapiais, įrišimo detalėmis su užrašais, tuščiais puslapiais, dviejų Metų dalių ir fragmento autografais, dviem Donelaičio laiškais ir Wacho laišku Rėzai; pateikiamos spalvotos archyvinės bylos faksimilės (skaitmeninės fotonuotraukos); teikiama nauja šaltinio paginacija; neteikiamas joks archyvinėje byloje esančiuose rankraščiuose užrašyto teksto perrašas ar jo vertimas, teksto komentarai (tai numatoma padaryti rengiamuose naujuose Donelaičio Raštuose). Naujasis leidimas tiesiogiai siejamas su visu naujuoju Kristijono Donelaičio paveldo mokslinio publikavimo projektu – rengiamais naujais Raštais, kurį realizavus bus galima paraleliai naudotis rašytojo kūrinių faksimilėmis, diplomatiniu perrašu, kritiniu tekstu ir įvairiopais komentarais, sakoma pranešime.
*** Kristijono Donelaičio rankraščiai: Fotografuotinis leidimas = The Manuscripts of Kristijonas Donelaitis: A Facsimile Edition = Die Handschriften von Kristijonas Donelaitis: Faksimileausgabe, parengė Mikas Vaicekauskas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014, 100 p., 1000 egz. ISBN 978-609-425-123-8.
