Islandijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad praėjusį ketvirtadienį trys bombonešiai „Tupolev Tu-160“ skrido nuo 1 800 iki 2 700 metrų po lėktuvu, skridusiu iš Reikjaviko į Stokholmą.
Užsienio reikalų ministerija naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji „ne kartą prieštaravo nenustatytiems rusų karinių lėktuvų skrydžiams, nes jie kelia grėsmę keleiviniams skrydžiams“, ir pabrėžė savo požiūrio nekeisianti.
Tačiau Aleksejus Čadiskis, Rusijos ambasadoriaus Reikjavike atstovas, sakė, kad pavojus buvo perdėtas.
„Galima suprasti, kad taip apie šį dalyką kalba vietinė žiniasklaida. Tai yra dingstis vėl atidaryti (JAV) karinę jūrų bazę Keflavike“, – sakė jis laikraščiui „Morgunbladid“.
Anksčiau šiais metais, didėjant įtampai su Maskva, Vašingtonas ir Reikjavikas pasirašė sutartį, pagal kurią JAV pajėgos sugrįš į Islandiją – NATO narę, neturinčią savos kariuomenės.
Per Antrąjį pasaulinį karą Keflavike buvo pagrindinė JAV karinė bazė, kuri išliko svarbi NATO sąjungininkams ir per Šaltąjį karą.
Jos nauda Aljansui bėgant metams sumenko, todėl Vašingtonas 2006 metais nusprendė savo ginkluotąsias pajėgas iš ten išsiųsti.
Tačiau per pastaruosius dvejus metus JAV kariuomenė vadovavo kelioms žvalgybos misijoms NATO oro erdvėje iš Islandijos teritorijos.
„Senoji Rusijos problema vėl gyva“, – sakė A. Čadiskis.
Islandijos aviacijos valdybos (ISAVIA) atstovas Gudni Sigurdssonas sakė AFP, kad orlaivio pilotai buvo įspėti apie problemą.
„Tai yra tarptautinė oro erdvė, taigi neįvyko nieko nelegalaus“, – pridūrė jis.
Kitos Šiaurės Europos šalys pastaraisiais metais taip pat skundėsi dėl Rusijos vykdomų karinių skrydžių su išjungtais atsakikliais, kurie leidžia radarams identifikuoti lėktuvus ir užkerta kelią susidūrimams.
Islandijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad per naujausią incidentą bombonešio atsakiklis neperdavė lėktuvo aukščio ir greičio.
