Per naktį seisminis aktyvumas suintensyvėjo, ir Grindaviko gyventojai apie 3 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku buvo evakuoti, pranešė Islandijos nacionalinis transliuotojas.
Tiesiogiai transliuojamuose vaizduose buvo matyti, kaip tamsaus žiemos dangaus fone trykšta žėrinčios oranžinės lavos čiurkšlės.
Tai penktasis Islandijos ugnikalnio išsiveržimas per dvejus metus. Ankstesnis vulkaninis išsiveržimas įvyko gruodžio 18 dieną tame pačiame regione į pietvakarius nuo sostinės Reikjaviko.
Lapkričio 11-ąją atsargumo sumetimais buvo evakuotas Grindavikas – nedidelis žvejų kaimelis, kuriame gyvena apie 4 tūkst. žmonių.
Vėliau gyventojams buvo leista trumpam grįžti namo, o šią naktį vėl buvo įsakyta evakuotis.
Islandijoje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos – daugiausia Europoje.
Šiaurės Atlante esanti Islandija yra išsidėsčiusi ties Vidurio Atlanto kalnagūbriu – vandenyno dugno plyšiu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.
Ugnikalnis buvo išsiveržęs ir gruodį
Po kelias savaites trukusių intensyvių žemės drebėjimų Islandijos pietvakariuose esančiame Reikjaneso pusiasalyje antradienio naktį išsiveržė ugnikalnis. Anksčiau iš žvejų miestelio Grindaviko buvo evakuota apie 4 000 žmonių, o netoliese esantis Mėlynosios lagūnos geoterminis kurortas buvo uždarytas.
Kaip skelbia BBC, išsiveržimas prasidėjo į šiaurę nuo miesto 22 val. 17 min. vietos laiku (00:17 val. Lietuvos laiku), pranešė Islandijos meteorologijos tarnyba.
Regione aplink sostinę Reikjaviką nuo spalio pabaigos padažnėjo žemės drebėjimų.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti iš ugnikalnio besiveržianti lava praėjus vos valandai po to, kai buvo užfiksuoti seisminiai įvykiai.
Į vietovę buvo nusiųstas pakrančių apsaugos sraigtasparnis, kad patvirtintų tikslią išsiveržimo vietą ir dydį.
Lava veržėsi nevaldomai
Meteorologijos tarnyba pranešė, kad išsiveržimas įvyko maždaug už 4 km į šiaurės rytus nuo Grindaviko, o seisminis aktyvumas judėjo miesto link. Ugnikalnio plyšio ilgis yra apie 3,5 km, o lava teka maždaug 100–200 kubinių metrų per sekundę greičiu. Pasak tarnybos – tai daug kartų daugiau nei per ankstesnius pastarųjų metų išsiveržimus Reikjaneso pusiasalyje.
Civilinės gynybos vyresnysis policijos pareigūnas sakė nacionaliniam Islandijos transliuotojui RUV, kad išsiveržimas įvyko greitai ir atrodo, kad tai buvo „gana didelis įvykis“.
„[Lavos] pliūpsniai yra gana aukšti, todėl kol kas atrodo, kad tai buvo galingas išsiveržimas“, – sakė jis.
Išsiveržimas matomas iš Reikjaviko, esančio maždaug 42 km į šiaurės rytus nuo Grindaviko.
Vienas įvykio liudininkas BBC sakė, kad pusė dangaus Grindaviko kryptimi „šviečia raudonai“.
Žemėje atsivėrė plyšys
Tiesiogiai transliuojamuose išsiveržimo vaizdo įrašuose matyti, kaip iš žemės plyšio veržiasi švytinčios oranžinės lavos čiurkšlės, supamos raudonų dūmų debesų.
„Tikimės geriausio, tačiau akivaizdu, kad tai didelis išsiveržimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir.
Keletą savaičių ši Šiaurės valstybė tikėjosi išsiveržimo pusiasalyje į pietvakarius nuo sostinės. Išsiveržimas prognozuotas dėl žemės drebėjimų, privertusių valdžios institucijas evakuoti tūkstančius žmonių ir uždaryti garsųjį Mėlynosios lagūnos geoterminį SPA centrą.
Meteorologijos tarnyba apskaičiavo, kad atsivėręs plyšys yra maždaug 4 km ilgio ir kad pietinis jo galas yra vos už 3 km nuo Grindaviko.
Iki 3 val. ryto išsiveržimo intensyvumas stabilizavosi, tačiau meteorologijos tarnyba dar negali prognozuoti, kiek išsiveržimas tęsis.
„Dabar laukiame, ką mums paruoš gamtos jėgos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė prezidentas Gudni Johannessonas. Jis pridūrė, kad svarbiausia yra apsaugoti žmonių gyvybes ir infrastruktūrą.
Civilinės saugos departamento vadovas Vidiras Reynissonas paragino žmones nesiartinti prie ugnikalnio.
„Tai ne turistinis išsiveržimas“, – vietos televizijai sakė jis.
Nauja era
Nuo spalio Reikjaneso pusiasalyje buvo užfiksuota tūkstančiai žemės drebėjimų. Jie buvo laikomi galimo vulkaninio išsiveržimo pranašais.
Lapkričio 11 dieną iš Grindaviko, esančio už maždaug 40 km nuo Reikjaviko, buvo evakuota maždaug 4 tūkst. žmonių, nes mokslininkai nustatė, kad po šiuo žvejų uostu juda magmos tunelis.
Gyventojai naujienų agentūrai AFP sakė, kad nestiprūs žemės drebėjimai, kurių kartais per dieną įvykdavo šimtai, apgadino kelių ir pastatų.
Po evakuacijos gyventojams buvo leidžiama savo namuose apsilankyti tik tam tikromis dienos valandomis.
Pareigūnai kartkartėmis organizuodavo keliones į miestelį ir lydėdavo tuos gyventojus, kurių namai yra pavojingiausiose vietose. Žmonės gelbėjo savo turtą – nuo augintinių iki nuotraukų albumų, baldų ir drabužių.
Dažni išsiveržimai
Vulkaniniai išsiveržimai Islandijoje nėra retas reiškinys. Šalyje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos – tai didžiausias skaičius Europoje. Tačiau Reikjaneso pusiasalyje iki 2021 metų išsiveržimų nebuvo aštuonis šimtmečius.
Po išsiveržimo 2021-aisiais dar įvyko išsiveržimai pernai ir anksčiau šiais metais, visi trys – atokiuose, negyvenamuose rajonuose.
Vulkanologai sako, kad tai galėtų būti naujos aktyvumo eros šiame regione pradžia.
2010 metais Islandijoje išsiveržė ilgai snaudęs 1 660 m aukščio, ledu padengtas Ejafjadlajokudlio ugnikalnis. Iš jo aukštai į atmosferą pakilo milžiniškas pelenų debesis. Išsiveržimas žmonių aukų nepareikalavo, bet privertė atšaukti apie 100 tūkst. skrydžių, buvo įstrigę daugiau kaip 10 mln. keliautojų.
Islandija yra šiaurinėje Atlanto dalyje ties Atlanto Vidurio jūrgūbriu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.
