Islamo tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius sako, kad šie išpuoliai Kelne ir kituose Europos miestuose yra nesusiję su pabėgėlių antplūdžiu į Europą.
Pabėgėlių krizė nesusijusi
„Ar tai (išpuolius Kelne – red.) galima sieti su procesais Vidurio Rytuose? Niekaip. Aš ryšio jokio nesugebu įžvelgti, nematydamas kažkokios medžiagos, įkalčių ar įrodymų. Aš perklausiu: ar tai, kad lietuviai Ispanijoje vogė, yra kaip nors susieta su tuo, kad Lietuva yra priimta į Europos Sąjungą? Juk ne, lietuviai kriminalai vagiliavo. Tad kaip išpuolis Kelne susijęs su pačiu faktu, kad žlugo Sirijos, Irako valstybės, ką tai turi bendro?“ – kalbėjo E. Račius.
Jis nenorėjo spekuliuoti, kas koordinavo nusikalstamus veiksmus Kelne – tai, teigia profesorius, reikia palikti teisėsaugos institucijoms.
Islamo tyrinėtojas teigia, kad taharrush gamea – reiškinys, kuomet vyrai viešoje vietoje priekabiauja prie merginų, kas įvyko ir Kelne – smerkia 99 proc. musulmonų, ir tai jokiu būdu negalima laikyti jų kultūros dalimi.
„Per religinę prizmę žvelgiant, tai yra didžiulis amoralus elgesys: joks musulmonų teisės ekspertas jokiu būdu negalėtų pateisinti tokių veiksmų. Žiūrint per sekuliarios teisės prizmę, ten, kur priekabiavimas įstatymais nekriminalizuotas, toks elgesys būtų matomas kaip amoralus, o ten, kur kriminalizuotas, tai tiesiog yra nusikaltimas. Niekada negirdėjau, kad šis reiškinys (taharrush gamea – red.) būtų būdingas arabiškoms šalims“, – kalbėjo E. Račius.
Vertinant šį reiškinį ne per normatyvinę, o per kultūrinę prizmę, eksperto teigimu, 99 proc. musulmonų ir arabų tokius veiksmus pasmerks.
„1 proc. tų jaunuolių, kurie yra chuliganai ir nusikaltėliai, jie taip gyvena, bet tai niekaip nesiskiria nuo Vakarų Europos nusikaltėlių subkultūros. Daug kur moterys ir Jungtinėse Valstijose negali vaikščioti – būtent dėl to, kad gali būti išžagintos. Tai yra, tai blogis, su tuo reikia kovoti, bet kol kas pasaulyje nėra išgyvendinta“, – teigė jis.
Multikultūrinės visuomenės iliuzijos žlugimas
Rytų Europos studijų centro direktorius Laurynas Kasčiūnas, jau anksčiau sakęs, kad islamas ir krikščionybė sugyventi negali, po įvykių Kelne jaučiasi dar teisesnis. Jo nuomone, šiuos nusikaltimus galėjo organizuoti nusikalstama grupuotė iš Šiaurės Afrikos.
„Manau, kad organizuota vietinė pusiau nusikalstama struktūra, sudaryta iš šiaurės Afrikos migrantų, nutarė surengti šoko terapiją vokiškai kultūrai. Tai yra dar vienas smūgis Angelai Merkel (Vokietijos kanclerei – red.), kuri visiškai rezonuoja su šiais įvykiais, turint omenyje jos pareiškimą prieš keturis-penkis mėnesius apie atvirumą visiems. Natūralu, kad taip yra silpninamos jos pozicijos“, – sako L. Kasčiūnas.
Analitikas sako, kad jį šių įvykių kontekste labiausiai neramina Kelno merės reakcija, ieškanti kaltės vietinių gyventojų elgesyje.
„Vietoj to, kad mes patys pasiūlytume tiems žmonėms, kurie atvyko čionai ekonominių interesų vedami, pasirašyti taisykles ir gerbti tas nuostatas, bandome užsiiminėti saviplaka ir ieškoti kaltų savo elgesy. Tai yra didžioji problema dabartinės Vakarų civilizacijos, kad mes nebekeliame kartelės, o net bijojome klabėti apie tam tikrus principus ir taisykles.
Kalbėjimas apie tai, kad reikia būti dar atviresniems ir patiems jų neprovokuoti, liudija, kad esame tokiame pasaulyje, kurios turės rimtų problemų ateityje. Tie žmonės, kurie čia ateina ir vykdo tam tikras veiklas, tik naudojasi tokiomis situacijomis“,– sako L. Kasčiūnas.
Viešojoje erdvėje sklandant teorijai, kad išpuolius Kelne galėjo suorganizuoti Rusijos atstovai, kadangi šaliai būtų naudingas nestabilumas ir chaosas Europoje, L. Kasčiūnas tai atmeta. Pasak jo, Vokietijos saugumas negalėtų būti tiek neįgalus, kad negalėtų atsketi, jog tai buvo Rusijos inspiruota ataka.
„Tai, kas vyksta šiandien, yra multikultūrinės visuomenės iliuzijos žlugimas. (...) Tiems pabėgėliams, kurie nori prisiderinti prie Vokietijos įstatymų, be abejo, tokie dalykai nėra naudingi, tačiau yra kita dalis jų – ekonominiai migrantai – kurie sau tokių klausimų nekelia“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, po tokių įvykių Europoje baigsis kalbos apie atvirumą pabėgėliams, bus įvesta griežtesnė jų patikra prieš įsileidžiant į šalį, mažinamos socialinės garantijos ir ekonominis patrauklumas.
ISIS arba Rusija
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, socialinių mokslų daktaras Tomas Janeliūnas turi dvi versijas, kas galėjo koordinuoti veiksmus Kelne.
„Pirmiausia į galvą šauna teroristinės organizacijos, tokios kaip ISIS, kurios galėjo pasiųsti savo rėmėjų dalį ir bandyti sukelti neramumus Vakarų Europoje. Šią versiją būtų galima aiškinti taip, kad pačiai ISIS reikia dar didesnio ažiotažo ir pasipiktinimo Vakarų visuomenėse, sukeliant politinius neramumus, kad būtų priimamos dar griežtesnės taisyklės dėl migracijos ir pabėgėlių priėmimo. Pačiai ISIS taip pat gali reikėti rekrūtavimui žmonių, todėl gali kilti noras riboti pabėgėlių srautą iš Sirijos ir Irako“,– sakė politologas.
Kita versija, anot jo, yra susijusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, nes Kremliaus vienas iš tikslų gali būti kelti sumaištį, didinti radikalių politinių partijų populiarumą Vakarų šalyse ir trikdyti politinį procesą, susijusį su migracijos problemomis.
T. Janeliūno teigimu, neabejotinai bus ieškoma galimybių sugriežtinti tiek pabėgėlių registravimo tvarką, tiek ekstradicijos priemones, nes politinė valdžia privalo reaguoti į visuomenės pasipiktinimą dėl tokių įvykių.
„Klausimas, ar tai bus daroma tiesiog stiprinant jau dabartinių taisyklių įgyvendinimą, nes ir dabar yra galimybė išsiųsti iš šalies žmones, įtariamus prisidėjusius prie nusikaltimų, arba gali būti politiniai sprendimai, skirti nuraminti visuomenę, žymiai labiau sugriežtinant registravimo, stebėjimo galimybes ir taip pademonstruoti, kad valdžia linkusi žymiai labiau kontroliuoti pabėgėlių ir migrantų mastą“, – sako jis.
Naujųjų metų naktį Kelne įvyko 516 teisės pažeidimų, iš kurių apie 40 proc. – seksualinio pobūdžio (įskaitant du pranešimus apie išprievartavimą), o savaitgalį Angela Merkel pažadėjo deportuoti su jais susijusius migrantus, net jeigu tam reiktų keisti galiojančius teisės aktus.
2015 metais vien Vokietija sulaukė 1,1 mln. prieglobsčio prašymų, Prancūzija - 80 tūkst.
