Partija, kuri atvirai vadina Islamą atsilikusia religija, siekia uždrausti musulmoniškus galvos dangalus viešose vietose ir teigia, kad Koranas niekuo nesiskiria nuo Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ iškovojo svarią pergalę Olandijos vietos savivaldos rinkimuose.
Geert Wilderso vadovaujama „Laisvės partija“ tapo pačia didžiausia politine jėga vidutinio dydžio Almerės mieste ir antra didžiausia šalies politinėje sostinėje Hagoje.
G. Wildersas džiaugiasi rinkimų rezultatais, tačiau aiškina, kad tai tėra tik pirmasis žingsnis rengianti rimtai kovai parlamento rinkimuose.
„Nacionalinė kampanija prasideda šiandien. Šiandien Almerėje ir Hagoje, o rytoj Visoje Olandijoje... Birželio 9 dieną mes užkariausime Olandiją“ - optimizmu trykšta G. Wildersas.
Tiesa, kol kas neaišku, ar G. Wilderso partija sugebės patekti į valdančiąją koaliciją tiek Almerėjė, tiek Hagoje. Norint tai padaryti, reikia susitarimo su kitomis politinėmis jėgomis. Tiesa, pastarosios kol kas nerodo didelio noro bendradarbiauti su radikalų partija.
Pastarieji vietos savivaldos rinkimai Olandijoje buvo itin svarbūs, nes atskleidė visuomenės nuotaikas artėjant birželio mėnesį vyksiantiems parlamento rinkimams. Vasario 20 dieną iš koalicijos pasitraukus „Darbo partijai“, žlugo Olandijos valdančioji dauguma. Tokios naujienos yra itin puiki žinia populiarumo dabar nestokojančiam G. Wildersui.
Prieš 2 metus išleidęs antiislamišką filmą „Fitna“ ir dėl to neįleistas į Didžiąją Britaniją G. Wildersas pastaruoju metu visuomenės nuomonės apklausose žengia itin aukštai. Jo partija yra laikoma viena iš potencialiausių kandidačių laimėti rinkimus.
Kaltinimai, kad G. Wildersas kursto neapykantą ir skatina diskriminaciją, iš dalies tik padidino jo populiarumą tiek pačioje Olandijoje, tiek užsienyje.
Jo bylos nagrinėjimas dabar yra atidėtas iki vasaros. Jei bus pripažintas kaltu, G. Wildersas gali susilaukti laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės. Tačiau nemaža dalis žmonių laiko G. Wildersą kovotoju, tvirtai pasisakančių už žodžio laisvę.
Be to, dauguma Olandijos gyventojų yra pavargę nuo šalies politinio elito. „Darbo partija“ ir Krikščionys demokratai, kurie pastaraisiais metais dominuodavo šalies politiniame gyvenime, ganėtinai prastai pasirodė minėtuose vietos savivaldos rinkimuose.
Sėkmė rinkimuose lydėjo centro dešiniųjų partiją D66 ir kairiųjų partiją „Žaliųjų kairioji partija“. Šios partijos yra aršios G. Wilderso priešininkės, o tai rodo, kad Olandijos visuomenė yra susiskaldžiusi.
